Balkanų ir Viduržemio jūros regionas

Regiono šalys

Bulgarija, Kipras, Graikija, Albanija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

Politikos sistema

1.    Tarptautinio bendradarbiavimo programa

2014–2020 m. INTERREG V B Balkanų ir Viduržemio jūros regiono programoje (BalkanMed) daugiausia dėmesio skiriama dviem teminiams prioritetams ir šešiems konkretiems tikslams:

1. Verslumas ir inovacijos:

1.1. Konkurencingos teritorijos: skatinti verslo rezultatus ir ekstroversiją pasitelkiant tarptautinius ryšius, klasterius ir tinklus.

1.2. Novatoriškos teritorijos: išnaudoti teritorinį potencialą verslo sektoriaus tarptautiniams inovaciniams pajėgumams didinti.

1.3. Žinių teritorijos: verslumo ugdymas ir žinių perdavimas konkurencingesnėms MVĮ.

2. Aplinka

2.1. Biologinė įvairovė. imtis tarptautinio uždavinio skatinant ekologinius ryšius ir tarpvalstybinių ekosistemų integraciją.

2.2. Tvarios teritorijos: skatinti tarptautinį bendradarbiavimą efektyvaus išteklių naudojimo ir atsparumo klimato kaitai srityse.

2.3. Aplinkos teisinės sistemos įgyvendinimas. gerinti tarpvalstybinius valdymo gebėjimus.

Kartu su socialiniu ir ekonominiu vystymusi ir demografija, aplinka, gamtos ir kultūros paveldu, klimato kaita pripažįstama vienu iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria programos dalyviai. Todėl prisitaikymas prie klimato kaitos yra svarbus visai programai. Ji konkrečiai įtraukta į 2.2 tikslą.

2.    Makroregioninės strategijos

Yra dvi ES makroregioninės strategijos, iš dalies sutampančios su Balkanų ir Viduržemio jūros regiono geografine aprėptimi: ES strategija dėl Dunojaus regiono (EUSDR), įskaitant Bulgariją, ir ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR), įskaitant Albaniją ir Graikiją.

3.    Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

Platesniu visos Viduržemio jūros mastu bendradarbiavimas aplinkos apsaugos (įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos) srityje tarptautiniu lygmeniu oficialiai įtvirtintas Barselonos konvencijoje ir susijusiuose protokoluose. Tai aktualu kai kurioms Balkanų ir Viduržemio jūros regiono šalims (t. y. Albanijai, Graikijai ir Kiprui).

Aprašytos kitiems regionams ir Balkanų Viduržemio jūros regiono šalims svarbios iniciatyvos apima Regioninio stojimo į ES aplinkos ir klimato srityje tinklą (ECRAN, 2013–2016 m.), taip pat įtraukiant Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Albaniją (daugiau informacijos pateikta Adrijos ir Jonijos jūrų regione).

4.    Prisitaikymo strategijos ir planai

Šiuo metu, atsižvelgiant į konkrečias Balkanų Viduržemio jūros regiono aplinkybes, neparengta jokių prisitaikymo strategijų ir planų. Kai kuriomsregiono šalims (Albanijai, Graikijai ir Kiprui) aktuali Viduržemio jūros ir pakrančių zonų regioninė prisitaikymo prie klimato kaitos programa, patvirtinta 19-ajame Barselonos konvencijos susitariančiųjų šalių susitikime (COP 19).

2014–2020 m. finansuotų projektų pavyzdžiai

Toliau pateikiami pagal 2014–2020 m. Balkanų ir Viduržemio jūros regiono šalių programą finansuojamų projektų pavyzdžiai.

BeRTISS (BalkanMed realaus laiko atšiaurių oro sąlygų paslauga) (2017–2019 m.) dalyvauja partneriai iš trijų šalių (Graikijos, Kipro ir Bulgarijos) ir ja siekiama sukurti bandomąją tarptautinę atšiaurių oro sąlygų paslaugą, kad būtų pagerinta sauga, gyvenimo kokybė ir aplinkos apsauga Balkanų ir Viduržemio jūros regione. Tikimasi, kad tarnyba laiku teiks informaciją ir įspėjimus apie ekstremalius meteorologinius reiškinius (visų pirma gausius kritulius), taip pat apie ilgalaikę oro ir klimato kaitos stebėseną regione.

Išankstinis perspėjimas taip pat yra DISARM (Drought and fIre ObServatory and eArly waRning systeM) projekto (2017–2019 m.), kuriame dalyvauja prie BeRTISS prisidedantys partneriai iš tų pačių šalių, dėmesio centre. Šie du projektai vienas kitą papildo, nes DISARM daugiausia dėmesio skiria skirtingam su klimatu susijusiam poveikiui (sausrai ir miškų gaisrams) ir siekia sukurti integruotą stebėjimo platformą ir ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad būtų galima juos prognozuoti ir skatinti jų prevenciją. DISARM ne tik padės prognozuoti sausrų ir miškų gaisrų riziką Balkanų ir Viduržemio jūros regione, bet ir įvertins susijusią riziką keičiantis klimatui. Laukinių gaisrų įvykiai pripažįstami viena iš aktualiausių grėsmių regione, o ankstyvas jų aptikimas taip pat yra SFEDA (Miškų stebėsenos sistemos, skirtos ankstyvam gaisrų aptikimui ir vertinimui Balkanų ir Viduržemio jūros regione) projekto (2017–2019 m.) dėmesio centre.

Partneriai, atstovaujantys visoms keturioms Balkanų ir Viduržemio jūros pakrantės šalims, prisideda prie projekto HERMES (angl. A Harmonised fRamework to Mitigate coastal EroSion promoting ICZM protocol implementation) (2017–2019 m.). Šiame regione dėl žiemos audrų poveikio, nuosėdų užsikimšimo dėl upių užtvindymo poveikio, paplūdimių stabilumo pablogėjimo miesto ir turizmo veiklos teritorijose ir integruoto požiūrio į žmogaus veiksmus pakrantėje trūkumo pakrančių erozijos lygis buvo didelis. HERMES tikslas – sukurti bendrą pakrančių erozijos švelninimo ir paplūdimių atkūrimo sistemą, įgyvendinant nuoseklų tyrimų rinkinį, dalijantis jau parengtomis techninėmis priemonėmis ir rengiant bendras politikos priemones. Sistema bus išbandyta keturiose vietose, įskaitant istorinės ir būsimos pakrančių dinamikos vertinimą, erozijos ir pažeidžiamumo dėl klimato kaitos rodiklių apibrėžtį, su žmonėmis susijusio poveikio vertinimą, surinktų duomenų tvarkymą žiniatinklio GIS sistemoje, modeliavimo priemonių rinkinio taikymą ir įvairių intervencijos scenarijų, skirtų dabartinei ir būsimai pakrančių erozijos problemai spręsti, vertinimą.