Poveikis ir poveikis; Pažeidžiamumas

Baltijos jūros regionas (BJR), kurio geografinė aprėptis yra didžiulė, apima dvi klimato zonas: nors šiaurėje ir šiaurės rytuose vyrauja drėgnas, subpoliarinis klimatas, pietuose ir pietvakariuose vyrauja jūrinis, vidutinis klimatas. Pasauliniai klimato modeliai prognozuoja, kad BJR atšilimas bus didesnis nei pasaulinis vidutinis atšilimas. Klimato įvairovė greičiausiai padidės. Toliau pateikiama informacija apie didelį regiono pažeidžiamumą dėl klimato kaitos keturiuose sektoriuose: turizmas, biologinė įvairovė, maisto gamyba ir infrastruktūra.

Pastabos ir prognozės

Šiame skirsnyje trumpai pristatomi Baltijos jūros regiono klimato kaitos stebėjimai ir scenarijai (taip pat žr. susijusią informaciją apie stebėjimus ir scenarijus visoje Europoje).

Temperatūros ir druskingumo pokyčiai:

Tyrimuose numatoma, kad temperatūra kils visais metų laikais visose BJR dalyse, tačiau bus skirtumų tarp sezonų ir regionų. Prognozuojama, kad žiemą jis didės labiau (XXI^a. šiaurinėse dalyse – iki 4–6 °C) nei vasarą. Kai kuriose šiaurinėse Baltijos jūros dalyse temperatūra gali būti net aukštesnė nei 6 °C. Numatoma, kad vidutinė metinė temperatūra visame Baltijos jūros baseine per šį šimtmetį padidės 3–5 °C. Viena iš sunkių kylančios temperatūros pasekmių yra jos poveikis Baltijos jūros druskingumui. Dėl to tikimasi, kad upių nuotėkis didės, o tai ateityje gali lemti tiek paviršiaus, tiek dugno druskingumo sumažėjimą.

Kritulių pokyčiai:

Taip pat tikimasi, kad bendras kritulių kiekis Baltijos jūros baseine padidės. Daugiausia kritulių iškris šiaurinėse regiono dalyse ir daugiausia jų iškris žiemą. XX^a. kai kuriuose regionuose pastebėtas bendras 10–50 mm padidėjimas per metus, o kituose regionuose jis tapo šiek tiek sausesnis. Prognozuojama, kad ši tendencija tęsis ir toliau, o sezoninis ir erdvinis pasiskirstymas bus nevienodas. Nors šiaurinėse Baltijos jūros baseino dalyse žiemos kritulių kiekis iki^{XXI a.} pabaigos gali padidėti apie 25–75 proc., vasaros kritulių kiekis svyruos nuo –5 iki 35 proc. Pietinėse vietovėse tikimasi, kad žiemos metu kritulių kiekis padidės nuo 20 % iki 70 %, o vasarą sumažės iki 45 %. Potvynių tikimybė didėja, ypač pietinėse Baltijos jūros dalyse žiemos metu.

Jūros ledo sąlygų pokyčiai:

Visi naudojami modeliai ir scenarijai rodo drastišką ledo dangos sumažėjimą Baltijos jūroje ateinantį šimtmetį, atspindintį trumpesnius ledo sezonus su sumažėjusiu ledo kiekiu. Per pastarąjį šimtmetį ledo sezono trukmė jau sumažėjo 14-44 dienomis. Prognozuojama, kad per 21-ąjį^amžių centrinėse Baltijos jūros dalyse jis toliau mažės iki 2-3 mėnesių.

Jūros lygio kilimas:

Atsižvelgiant į pasaulio jūros lygio kilimą ir jūros vandens plitimą dėl aukštesnės temperatūros, didėja audrų potvynių tikimybė ir galima trukmė.

Poveikis sektoriams ir pažeidžiamumas

Šios kintančios klimato sąlygos turės įtakos daugeliui sektorių. Toliau pabrėžiamas klimato kaitos poveikis keturioms pagrindinėms sritims: biologinei įvairovei, turizmui, maisto gamybai ir infrastruktūrai (daugiau informacijos apie atskirus sektorius ir jų politiką pateikiama ES sektorių politikoje).

Biologinė įvairovė.

Didėjanti temperatūra, dėl didėjančio kritulių kiekio į Baltijos jūrą patenkantis didesnis gėlo vandens kiekis ir sumažėjęs druskingumas turės tiesioginį poveikį Baltijos jūros mitybos ciklams. Druską mėgstančios rūšys gali būti išstumtos iš savo buveinių, nes daugelis jų, pavyzdžiui, silkės ir šprotai, iš pradžių nėra prisitaikę prie sūroko vandens Baltijos jūros aplinkoje ir gyvena jų fiziologinės druskingumo tolerancijos ribose. Tuo pačiu metu prie vandens prisitaikiusios šiltos egzotiškos rūšys iš pietinių jūros rajonų gali pasiekti Baltijos jūrą ir įsitvirtinti ilgalaikėje perspektyvoje. Apskritai kintanti rūšių sudėtis ir pasiskirstymas Baltijos jūroje gali kelti pavojų žvejybos pramonei ir biologinei įvairovei.

Esant aukštam vandens lygiui, maistinės medžiagos gali būti gabenamos vandeniu iš ariamosios žemės ar švartavimosi vietų į Baltijos jūrą, taip sustiprinant perteklinį tręšimą. Be to, kylant temperatūrai, vandenyno gebėjimas išlaikyti deguonį taip pat sumažės. Gaunamas mitybos išteklių perteklius pablogins vandens kokybę ir sutrikdys jūrų ekosistemą. Tokiomis sąlygomis labiau tikėtina, kad jūros dumbliai išgyvens, o kitos rūšys bus išstumtos, o tai pastebima smarkiai padidėjus dumblių žydėjimui Baltijos jūroje. Ypač vietovėse, kuriose vandens atsinaujinimas yra mažesnis, tai gali, pavyzdžiui, sukelti bentoso dykumas.

Be to, dėl klimato pokyčių gali sumažėti panardinta augmenija, padidėti pelaginio planktono gamyba ir pasikeisti faunos bei floros augimo ir reprodukcijos parametrai. Daugiau informacijos apie poveikį biologinei įvairovei ir buveinėms pateikiama Baltdapt ataskaitoje Nr. 3 ir ES sektorių politikoje: Biologinė įvairovė.

Turizmas:

Temperatūros pokyčiai, vandens kokybė, krituliai ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, taip pat jūros lygio kilimas kelia tam tikrą riziką turistiniams pasiūlymams ir infrastruktūrai. Dėl išaugusio vėsinimo poreikio, vandens trūkumo, potvynių padarytos žalos infrastruktūrai ir nutrauktos verslo veiklos turizmo pramonė patiria papildomų išlaidų. Dėl pakrančių ir paplūdimių erozijos ir vietinių pakrančių rūšių bei buveinių nykimo gali sumažėti tam tikrų turistinių regionų ir lankytinų vietų patrauklumas. Melsvabakterių žydėjimas (mėlynai žalių dumblių žydėjimas), kurį sukelia aukštesnė temperatūra ir per didelis tręšimas Baltijos jūroje, gali turėti įtakos paplūdimių turizmui.

Be to, BJR turizmo sektorius gali pasipelnyti iš ilgesnių sezonų ir mažesnio kritulių kiekio vasarą. Daugiau informacijos apie klimato kaitos poveikį turizmui žr., pavyzdžiui, BaltCICA projekto ir Baltadapt Report No. 6 rezultatus.

Maisto produktų gamyba:

Žemės ūkiui klimato kaita daro poveikį dėl ekstremalesnių meteorologinių reiškinių, šiltesnės vidutinės temperatūros, didesnio maistinių medžiagų išplovimo ir didesnio kritulių kiekio. BJR žemės ūkio sektoriuje klimato kaita lemia pasėlių ir gyvulių nusavinimo, ligų ir kenkėjų atsiradimo bei pasėlių derlingumo sumažėjimo riziką (pvz., Lietuvoje ir Lenkijoje). Potvyniai gali pakenkti pastatams ir infrastruktūrai, taip pat požeminio vandens kokybei, jei jie pasieks vidaus vandenis, o tai taip pat turės didelį poveikį žemės ūkiui.

Tačiau tikimasi, kad klimato kaita taip pat atskleis naujas žemės ūkio galimybes Baltijos jūros regione. Gali padidėti pasėlių ir daržovių derlius (pvz., Estijoje ir Latvijoje), pailgėti augimo sezonas ir išaugti tinkamos pasėlių veislės ir pasėliams auginti tinkami plotai. Daugiau informacijos pateikiama ES sektorių politikoje: Žemės ūkis

Žvejybai ypač didelį pavojų kelia labai padidėjusi jūros vandens temperatūra, druskingumo pokyčiai, deguonies koncentracijos pokyčiai ir vandenynų rūgštėjimas. Labiausiai tikėtina, kad sektorius susidurs su rūšių pasiskirstymo pokyčiais ir žuvų išteklių produktyvumu. Daugiau informacijos apie poveikį žuvų ištekliams ir žuvininkystei pateikiama Baltadapt ataskaitoje Nr. 4.

Infrastruktūra:

Klimato kaita turės įtakos BJR infrastruktūrai dėl kylančios temperatūros, mažėjančios jūros ledo dangos, jūros lygio kilimo, kintančio kritulių kiekio, audrų pobūdžio pokyčių, oro sąlygų kintamumo, ekstremalių oro sąlygų ir vėjo bangų. Pakeitimai gali padaryti žalos infrastruktūros konstrukcijoms, pakrančių apsaugai ir sukelti sunkumų manevruojant laivams. Tačiau šie numatomi pokyčiai taip pat suteikia naujų galimybių regionui. Daugiausia dėl sumažėjusios jūros ledo dangos laivyba galėtų tapti paprastesnė, o laivybos sezonai galėtų pailgėti. Norėdami gauti daugiau informacijos apie poveikį infrastruktūrai, skaitykite Baltadapt ataskaitą Nr. 5 arba apsilankykite ES sektorių politikoje: Infrastruktūra

Neapibrėžtumas

Modeliavimo rezultatų santykinė neapibrėžtis dėl atšilimo BJR yra didesnė nei dėl visuotinio atšilimo dėl prognozių diapazono. Pavyzdžiui, šiltėjimo prognozės šiaurinėje Baltijos jūros dalyje nuo^{XX a.} pabaigos iki^{XXI a.} pabaigos svyruoja nuo 1 °C vasarą iki daugiau kaip 6 °C žiemą; kritulių pokyčių neapibrėžtis yra dar didesnė.

Modeliai neišsprendžia nedidelių pokyčių ir mikroklimato sąlygų pokyčių, kuriuos sukelia regioninė topografija ir žemės danga. Reikia atlikti išsamesnį geografinį vertinimą ir taikyti statistinius arba dinaminius mažinimo metodus. Be to, įgijus žinių, tęsiant mokslinį procesą ir tobulinant modelius bus parengtos atnaujintos ir naujos prognozės.

Tačiau sprendimus priimantys asmenys, planuodami prisitaikymą prie klimato kaitos, turi spręsti netikrumo problemą. Neapibrėžtumo gairės padeda joms atsižvelgti į netikrumą priimant sprendimus dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir apie jį pranešti.