Juodosios jūros baseinas (NEXT)

Regiono šalys

Bulgarija, Gruzija, Graikija, Moldovos Respublika, Rumunija, Turkija ir Ukraina.

Politikos sistema

1.     Tarptautinio bendradarbiavimo programa

2023 m. patvirtinta INTERREG NEXT Juodosios jūros baseino programos (NEXT – Juodosios jūros baseinas, 2021–2027 m.) bendradarbiavimo sistema grindžiama ankstesnėmis šiame regione įgyvendintomis bendradarbiavimo sistemomis, t. y. 2007–2013 m. EKPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo Juodosios jūros baseine programa ir 2014–2020 m. EKPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo Juodosios jūros baseine programa.

Įgyvendinant Europos Sąjungos sanglaudos politiką, pagal INTERREG NEXT Juodosios jūros baseino programą iki 2027 m. pabaigos bus remiamas regionų ir šalių bendradarbiavimas šioje srityje. Programa priklauso INTERREG išorės aspekto B krypčiai „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas“. Jo bendras biudžetas yra 72,28 mln. EUR, kuris priklauso nuo ERPF (Europos regioninės plėtros fondo), KVTBP „Globali Europa“ (Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės) ir PNPP (Pasirengimo narystei pagalbos priemonės) paramos.

Bendras programos tikslas – toliau stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą Juodosios jūros baseine, daugiausia dėmesio skiriant:

• šios srities mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų plėtojimui,

• prisitaikymas prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevencija ir
• gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsauga ir išsaugojimas.

Dėmesys kovai su klimato kaita aiškiai išreikštas tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos tikslais. Programoje numatyta „žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio technologijų pertvarka siekiant pereiti prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos ir atsparios Europos, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, rizikos prevenciją ir valdymą bei tvarų judumą mieste“. Visų pirma programa siekiama skatinti „prisitaikymą prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevenciją bei atsparumą, atsižvelgiant į ekosistemomis grindžiamus metodus ir stiprinant gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugą ir išsaugojimą, be kita ko, miestų teritorijose, ir mažinant visų formų taršą“.

2.     Makroregioninės strategijos

Kiti du tarptautiniai regionai iš dalies sutampa su Juodosios jūros baseino regionu: Dunojaus regionas (įskaitant Bulgariją, Rumuniją, Ukrainą ir Moldovos Respubliką), Ukraina ir Moldovos Respublika) ir Viduržemio jūros regionas (įskaitant Bulgariją). Abi tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos apima veiksmus prisitaikymo prie klimato kaitos srityje.

3.     Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

Juodosios jūros pakrančių ir jūros aplinka saugoma pagal 1992 m. Rusijos,Turkijos, Ukrainos, Gruzijos, Bulgarijos ir Rumunijos pasirašytą Bukarešto konvenciją dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos. Nors konvencijoje prisitaikymas prie klimato kaitos neminimas kaip vienas iš jos prioritetų, ja siekiama sušvelninti keletą aplinkos problemų, kurias, kaip tikimasi, neigiamai paveiks klimato kaita, pavyzdžiui, biologinės įvairovės ir jūrų ekosistemų išsaugojimas.

Pagrindinė ekonominio bendradarbiavimo sistema šioje srityje yra Juodosios jūros ekonominis bendradarbiavimas (JJEB). 2017 m. gruodžio mėn. BSEC priėmė savo prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kurioje nustatyti šie prioritetai:

• Skatinti regioninį bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita visame Baltijos jūros ekonominio bendradarbiavimo regione. Pagal šį prioritetą daugiausia dėmesio skiriama su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusių žinių ir informacijos koordinavimui ir dalijimuisi tarp BSEC valstybių narių.

• Skatinti papildomą finansavimą, kartu siekiant veiksmingų pasitikėjimo standartų ir sutelkiant partnerius, kad jie parengtų reagavimo į klimato kaitą projektus. 
• Sudaryti palankesnes sąlygas dialogui ir partnerystei ir didinti visuomenės informuotumą, siekiant padėti didinti visuomenės atsparumą klimato kaitai ir stiprinti žaliąją ekonomiką.
• Skatinti institucinių gebėjimų stiprinimą klimato kaitos klausimais viso regiono institucijose.

Be to, Juodosios jūros baseinui taikoma 2019 m. gegužės mėn. patvirtinta Bendra Juodosios jūros darbotvarkė. Juodosios jūros išteklių išsaugojimo ir valdymo susitarimu remiama jūrų ekosistemų apsauga ir mėlynosios ekonomikos tvarumas regione.

Vienas iš konkrečių Juodosios jūros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės (SRIA) mokslinių ramsčių tikslų – skatinti mokslinius tyrimus, suteikiančius naujų žinių, kad būtų sušvelnintas pasaulinės klimato kaitos ir antropogeninių stresą sukeliančių veiksnių poveikis.

4.      Prisitaikymo strategijos ir planai

Juodosios jūros lygmeniu nebuvo paskelbta jokių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir planų. Tačiau INTERREG programos dokumente pateikta keletas strateginių prioritetų, susijusių su projektais, finansuotinais prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, t. y.:

1. Inovacijų skatinimas siekiant patobulinti pažangaus stebėjimo, stebėsenos ir tikslaus aplinkos prognozavimo priemones.
2. Priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią klimato kaitos poveikiui Juodosios jūros regionui, įskaitant poveikį vandens kokybei ir kiekiui, ir jį sušvelninti
3. Pavojų aplinkai šalinimas. pakrančių erozija, nuošliaužos, jūros lygio kilimas, ekstremalūs reiškiniai, nevietinės rūšys, invazinės svetimos rūšys, su klimato kaita susiję potvyniai ir sausros
4. Gaivalinių ir (arba) žmogaus sukeltų nelaimių stebėsenos ir išankstinio įspėjimo mechanizmų kūrimas ir tobulinimas
5. Žaliojo ekonomikos gaivinimo veiksmų rengimas ir įgyvendinimas, prisidedant prie prisitaikymo prie klimato kaitos Juodosios jūros baseino regione, remiantis įgyta patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais

2014–2020 m. finansuotų EKP TB programos projektų pavyzdžiai

Pagal INTERREG projektą „Kitas Juodosios jūros baseinas“ vykdomi nauji projektai vis dar rengiami. Toliau aprašomi atitinkami projektai, finansuoti pagal ankstesnę programą, t. y. 2014–2020 m. EKP TB Juodosios jūros baseino programą.

AGREEN (Tarpvalstybinis klimato kaitos atžvilgiu pažangaus ir ekologiško žemės ūkio Juodosios jūros baseine aljansas, 2020–2023 m.) grindžiamas klimato kaitos atžvilgiu pažangaus žemės ūkio koncepcija – požiūriu, kuriuo grindžiami integruoti veiksmai, kuriais siekiama pertvarkyti žemės ūkio sistemas, remti inovacijas ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą kintant klimatui. Projekto tikslas – „užtikrinti veiksmų, kurių imamasi kovojant su klimato kaita, nuoseklumą ir atkurti aplinkos stabilumą, ekonominį ir apsirūpinimo maistu saugumą būsimoms kartoms“. Projekto partneriai yra Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Gruzijoje, Armėnijoje ir Graikijoje.

COPREVENT (Bendradarbiavimas nelaimių prevencijos ir aplinkos stebėsenos srityje Baltijos jūros regione, 2021–2023 m.) nagrinėja potvynių ir miškų gaisrų prevencijos ir žalos mažinimo klausimus ir įtraukia partnerius Bulgarijoje, Graikijoje, Moldovos Respublikoje ir Turkijoje.

IASON (Invazinių svetimų rūšių observatorija ir tinklo plėtra klimato kaitos poveikiui saugomose Juodosios jūros deltos teritorijose vertinti, 2020–2023 m.) nagrinėja klimato kaitos keliamos rizikos regiono upių deltų biologinei įvairovei ir ekosistemoms vertinimą. Projekto partneriai yra įsikūrę Ukrainoje, Rumunijoje, Turkijoje, Gruzijoje ir Graikijoje.

HYDROECONEX (2018–2021 m.) (Juodosios jūros upių ekosistemų transformacijų novatoriškos tarpvalstybinės stebėsenos sistemos sukūrimas atsižvelgiant į hidroenergetikos plėtrą ir klimato kaitą) tikslas buvo parengti bendrą požiūrį į upių ekosistemų stebėsenos sistemą, kurioje būtų hidroenergetikos infrastruktūros kintančiame klimate, ir parengti dvišalio bendradarbiavimo vandens srityje strategiją dėl bendros tarpvalstybinių upių stebėsenos naudojant hidroenergetiką. Projekto partneriai buvo Rumunijoje, Moldovos Respublikoje ir Ukrainoje.

Įkvepiantys „Climate-ADAPT“ naudojimo atvejai
Sužinokite, kaip šiame puslapyje rodomos žinios įkvėpė įvairiais valdymo lygmenimis dirbančius subjektus kurti specialiai pritaikytus sprendimus įvairiose politikos ir praktikos srityse.

• ES mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas: „Climate-ADAPT“ naudojimas siekiant rasti naujausių mokslinių žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos, kad būtų galima nustatyti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo darbotvarkę
• Karpatai: Naudojimasis „Climate-ADAPT“ informacija apie šalis siekiant sukurti Karpatų tarptautinio regiono puslapį ir prisidėti prie tarptautinės prisitaikymo prie klimato kaitos politikos
• Pirėnų klimato kaitos observatorija: „Climate-ADAPT“ tarpvalstybinių regionų puslapių naudojimas tarpvalstybinei prisitaikymo prie klimato kaitos strategijai Pirėnuose parengti