ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas

Prisitaikymą prie klimato kaitos Europoje ES finansuoja įvairiomis priemonėmis. 2021–2027 m. daugiamete finansine programa užtikrinama, kad bent 25 proc. Europos biudžeto būtų skirta su klimatu susijusioms išlaidoms. Todėl prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai turi būti integruoti į visas pagrindines ES išlaidų programas ir įdiegta stebėjimo sistema, kuria užtikrinama, kad šie tikslai būtų pasiekti. Svarbūs su prisitaikymu prie klimato kaitos susiję finansavimo srautai:

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra Europos ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ pagrindas. Ja siekiama sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir užtikrinti, kad Europos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms. ES šalys yra atsakingos už nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, į kuriuos būtų įtrauktos investicijos ir reformos, skirtos pagrindiniams Europos semestro sistemoje nustatytiems uždaviniams spręsti, taip pat žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai remti, rengimą. Tai taip pat apima naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuria siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Programa LIFE yra ES aplinkos ir klimato politikos finansavimo priemonė. Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos paprogramė padės pereiti prie tvarios, efektyviai energiją vartojančios, atsinaujinančiąja energija grindžiamos, neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos ir taip prisidės prie darnaus vystymosi. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Programa „Europos horizontas“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa. Ja kovojama su klimato kaita, padedama siekti JT darnaus vystymosi tikslų ir skatinamas ES konkurencingumas ir augimas. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Finansavimą pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos misiją taip pat galima gauti pagal programą „Europos horizontas“, visų pirma pagal programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programą.
ES sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų politika, kuria, be kitų tikslų, remiamas darnus vystymasis ir piliečių gyvenimo kokybės gerinimas. Finansavimas teikiamas per konkrečius fondus, įskaitant:
Europos regioninės plėtros fondo (įskaitant INTERREG projektųfinansavimą) tikslas – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje panaikinant jos regionų skirtumus. 2021–2027 m. ji sudarys sąlygas investuoti į pažangesnę, ekologiškesnę, labiau susietą ir socialiai atsakingesnę Europą, kuri yra arčiau savo piliečių. Daugiau informacijos apie priemonę galima rasti čia .
Sanglaudos fondo tikslas – mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus investuojant į aplinką ir transeuropinius transporto tinklus (TEN-T).
- TEN-E (nergijos) reglamentas (šiuo metu peržiūrimas). Pagrindinis dabartinio TEN-E reglamento politikos prioritetas – pagerinti visų valstybių narių ir regionų energetinį saugumą ir sujungiamumą. Gali būti, kad didelės investicijos į energetikos sistemą turėtų sudaryti sąlygas ankstyvuoju investicijų ciklo etapu atsižvelgti į atsparumo klimato kaitai ir (arba) prisitaikymo prie jos aspektus, siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie švarios energijos taip pat būtų atsparus klimato kaitos poveikiui. TEN-E reglamente minimas atsparumas klimato kaitai, tačiau jis susijęs tik su tam tikrais projektais ir nėra pakankamai išsamus ir rekomendacinis.
- Ypatinga rizika ekstremalių meteorologinių reiškinių (ilgų sausrų, potvynių ir kt.) laikotarpiais kyla TEN-T (sporto) infrastruktūrai, pavyzdžiui, vidaus vandenų keliams ar uostams, taip pat pažeidžiamoms kelių ar geležinkelio linijų dalims. Todėl taip pat svarbu TEN-T infrastruktūrą projektuoti taip, kad būtų užtikrintas aukštas atsparumo klimato kaitai lygis. TEN-T reglamente nustatyti konkretūs reikalavimai, susiję su transporto infrastruktūros pažeidžiamumu dėl kintančio klimato, taip pat gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių, siekiant spręsti šias problemas. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Teisingos pertvarkos fondas (taip pat vienas iš Teisingos pertvarkos mechanizmoramsčių) yra pagrindinė priemonė, kuria remiamos teritorijos, labiausiai paveiktos perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, teikiant joms pritaikytą paramą. Ji įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą pagal bendrą sanglaudos politikos sistemą, kuri yra pagrindinė ES politika, skirta regioniniams skirtumams mažinti ir struktūriniams pokyčiams ES spręsti. Daugiau informacijos galima rasti čia.

Kitos svarbios priemonės yra šios:

Speciali programa „InvestEU“ yra antrasis Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstis. Jis grindžiamas Investicijų plano Europai modeliu ir į vieną visumą sujungia Europos strateginių investicijų fondą ir 13 šiuo metu turimų ES finansinių priemonių. Siekiama, kad ES finansavimas teikiant biudžeto garantijas būtų paprastesnis ir veiksmingesnis taikant nuoseklesnį požiūrį, nustatant vieną taisyklių ir procedūrų rinkinį ir vieną kontaktinį punktą techninės pagalbos klausimais. Tvarumas yra vienas iš pagrindinių programos „InvestEU“ aspektų.
Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra finansavimo programa, pagal kurią remiami transeuropiniai tinklai ir infrastruktūra transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Atsparumas neigiamam klimato kaitos poveikiui atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, yra svarbus sutarties skyrimo kriterijus. Daugiau informacijos galima rasti čia.
ES šalys įgyvendina Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansavimą pagal kaimo plėtros programas (KPP). KPP bendrai finansuojamos iš nacionalinių biudžetų ir gali būti rengiamos nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu. Europos Komisija tvirtina ir stebi kaimo plėtros programas, o sprendimus dėl projektų atrankos ir mokėjimų skyrimo priima nacionalinės ir regioninės vadovaujančiosios institucijos. Kiekvienoje KPP turi būti siekiama bent keturių iš šešių EŽŪFKP prioritetų. Vienas iš prioritetų – skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose. Ne mažiau kaip 30 proc. kiekvienos KPP finansavimo turi būti skirta su aplinka ir klimato kaita susijusioms priemonėms. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas veikia 2021–2027 m. ir remia ES bendrą žuvininkystės politiką, ES jūrų politiką ir ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkę. Pagal ją teikiama parama novatoriškiems projektams, kuriais užtikrinama, kad vandens ir jūrų ištekliai būtų naudojami tausiai, rengti. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Sąjungos civilinės saugos mechanizmas Mechanizmu siekiama stiprinti ES valstybių narių ir 6 dalyvaujančiųjų valstybių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad būtų pagerinta nelaimių prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas. Kai ekstremalioji situacija viršija šalies reagavimo pajėgumus Europoje ir už jos ribų, ji gali prašyti pagalbos pagal mechanizmą. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas padeda savo klientams nustatyti tą klimato kaitos poveikį, kuris gali turėti įtakos jų veiklai. Tikimasi, kad tai padės parengti prisitaikymo strategijas, kuriomis bus didinamas atsparumas taikant geresnę praktiką, ir investuoti į priemones ir technologijas, kurios geriau tinka prie kintančio ir kintančio klimato ir kuriomis mažinama ilgalaikė rizika. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Europos investicijų bankas jau dabar yra vienas didžiausių investuotojų į klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą visame pasaulyje ir didžiausias daugiašalis plėtros bankas, finansuojantis klimato politikos veiksmus. EIB siekia padidinti savo paramą klimato politikos veiksmams, įskaitant atsparumo klimato kaitai didinimą. Daugiau informacijos galima rasti čia. Konkrečiau, EIB teikia dvišalę investicijų į prisitaikymą prie klimato kaitos platformą (ADAPT). Ja sudaromos palankesnės sąlygos naudotis techninėmis ir finansinėmis ekspertinėmis žiniomis, kad būtų patenkinti konkretūs investicijų ir rinkos poreikiai ir paspartintas investicijų į prisitaikymą prie klimato kaitos finansavimas. Tai investicijos, kurios gali padidinti miestų, infrastruktūros tinklų, pakrančių zonų, upių baseinų, maisto sistemų, miškų ir ekosistemų bei kitos veiklos, kuri yra pažeidžiama dėl klimato kaitos, atsparumą.
„Erasmus+“ yra ES programa, skirta švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui Europoje remti. Tai taip pat leidžia projektą, kuris aprūpina studentus suprasti klimato kaitą ir sužinoti apie kolektyvinę atsakomybę už aplinkos apsaugą ir tolesnių žalingų situacijų prevenciją. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Skaitmeninės Europos programa siekiama panaikinti atotrūkį tarp skaitmeninių technologijų mokslinių tyrimų ir jų diegimo rinkoje. Tai bus naudinga Europos piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ. Investicijomis pagal Skaitmeninės Europos programą remiami dvejopi Europos Sąjungos žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos tikslai, kartu stiprinant Sąjungos atsparumą ir skaitmeninį suverenumą. Daugiau informacijos galima rasti čia.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas

Language preference detected

Exclusion of liability