Kultūros paveldas

Kultūros paveldas

Pagrindinės gairės

• Katastrofiškų įvykių, tokių kaip potvyniai, sausros ir audros, poveikis kultūros paveldui yra susijęs su lėta pokyčių, atsirandančių dėl būklės blogėjimo procesų, pradžia.

• Žaliajame kurse kultūros paveldas nebuvo aiškiai paminėtas, tačiau pagal 2019–2022 m. darbo planą kultūros srityje buvo įsteigta valstybių narių ekspertų atvirojo koordinavimo metodo grupė kultūros paveldo atsparumo klimato kaitai didinimo klausimais.

• Europos kultūros paveldas remiamas įvairiomis ES politikos kryptimis, programomis ir finansavimu, visų pirma programa „Kūrybiška Europa“. ES politika kitose srityse, kuriose vis labiau atsižvelgiama į paveldą, apima įvairias sritis – nuo mokslinių tyrimų, inovacijų, švietimo, aplinkos, klimato kaitos ir regioninės politikos iki skaitmeninės politikos.

Poveikis ir pažeidžiamumas

Europos kultūros paveldas yra turtinga ir įvairi kultūrinės ir kūrybinės raiškos mozaika, ankstesnių europiečių kartų paveldas ir palikimas būsimiems europiečiams. UNESCO kultūros paveldo apibrėžtis apima artefaktus, paminklus, pastatų ir vietų grupę, muziejus, turinčius įvairias vertybes, įskaitant simbolinę, istorinę, meninę, estetinę, etnologinę ar antropologinę, mokslinę ir socialinę reikšmę. Tai apima materialųjį paveldą (kilnojamąjį, nejudamąjį ir povandeninį), nematerialųjį kultūros paveldą (ICH), įterptą į kultūros ir gamtos paveldo artefaktus, vietoves ar paminklus.

Katastrofiškų įvykių, pavyzdžiui, ekstremalių kritulių, potvynių, nuošliaužų ir sausrų, poveikis šiam paveldui daro poveikį kultūros paveldo vietovėms, įskaitant istorinius parkus ir sodus. Jie yra susiję su lėtais pokyčiais, atsirandančiais dėl nusidėvėjimo procesų. Nuolatinis temperatūros kilimas ir temperatūros bei drėgmės svyravimai arba užšaldymo ir atšildymo ciklų svyravimai lemia medžiagų degradaciją ir stresą, todėl atsiranda didesnis atkūrimo ir konservavimo poreikis. Labiau tikėtinas biologinis skaidymas, kurį sukelia mikroorganizmai, pavyzdžiui, pelėsiai ir dumbliai, taip pat vabzdžių antpuoliai, kenkiantys pastatų fizinei struktūrai ir galerijų, bibliotekų, archyvų ir muziejų kolekcijoms.

Kultūros paveldui taip pat gresia netinkamas prisitaikymas, kai dėl prisitaikymo priemonių jis netyčia prarandamas arba jam padaroma žala. Nėra daug išsamių žinių apie klimato krizės poveikį praktikai, raiškai, žinioms ir įgūdžiams, kuriuos bendruomenės, grupės ir kartais pavieniai asmenys pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Sparčiai daugėjantys, vienu metu vykstantys arba tuo pačiu metu vykstantys ekstremalūs reiškiniai yra klimato mokslo dėmesio sritis. Tačiau tuo pačiu metu vykstančių katastrofinių įvykių pasekmės visam kultūros paveldo sektoriui dar nėra tinkamai išnagrinėtos ar ištirtos – tai dabar kelia didelį susirūpinimą.

Politikos sistema

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje pripažįstamas poreikis apsaugoti ir išsaugoti kultūros paveldą atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, pavyzdžiui, potvynius, audras ir jūros lygio kilimą.

Tačiau žaliajame kurse kultūros paveldas nebuvo aiškiai paminėtas. Tuo pat metu pagal 2019–2022 m. darbo planą kultūros srityje buvo įsteigta valstybių narių ekspertų atvirojo koordinavimo metodo grupė kultūros paveldo atsparumo klimato kaitai didinimo klausimais. Grupės įgaliojimai buvo išnagrinėti kultūros paveldo indėlį į Europos žaliąjį kursą ir nustatyti su kultūros paveldu susijusias grėsmes ir spragas klimato kaitos kontekste.

Ši grupė išnagrinėjo dabartinę padėtį, žinių spragas ir struktūrinius trūkumus ES ir valstybių narių lygmenimis. Surinkta informacija rodo susirūpinimą keliantį faktą, kad klimato kaita kultūros paveldą veikia precedento neturinčiu greičiu ir mastu. Tačiau ES valstybės narės neturi nei tinkamos politikos ir veiksmų planų šiems išpuoliams sušvelninti, nei ES. Iš viso 83 geriausios praktikos pavyzdžiai, surinkti iš 26 šalių, rodo kultūros paveldo sprendimų potencialą klimato kaitos kontekste; jie yra neįkainojamas įkvėpimo ir idėjų šaltinis, kuriuo galima sekti.

2007 m. rugsėjo mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė ES Potvynių direktyvą dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo. Direktyvos tikslas – sumažinti ir valdyti potvynių keliamą riziką žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai. Valstybės narės kas šešerius metus turi pranešti, kiek kultūros paveldo objektų gali nukentėti nuo potvynių.

Žinių bazės gerinimas

Yra keletas ES projektų, kuriais siekiama pagerinti žinių apie prisitaikymą prie kultūros paveldo bazę. Štai keletas pavyzdžių:

1. Projektas CLIMATE FOR CULTURE yra mokslinių tyrimų projektas, kuriuo siekiama sukurti naujas klimato kaitos poveikio kultūros paveldui vertinimo priemones ir metodus. Projektas apima atvejų tyrimus skirtinguose Europos regionuose ir jame daugiausia dėmesio skiriama kultūros paveldo pažeidžiamumo dėl klimato kaitos poveikio supratimo gerinimui ir prisitaikymo strategijų rengimui.
2. ROCK projektas, kuris reiškia "Kultūros paveldo regeneravimas ir optimizavimas kūrybinguose ir žinių miestuose", yra mokslinių tyrimų projektas, kuriuo siekiama sukurti ir išbandyti naujus tvarios miestų plėtros modelius, kuriuose pirmenybė teikiama kultūros paveldui. Projektas apima atvejų tyrimus Europos miestuose ir jame daugiausia dėmesio skiriama kultūros paveldo atsparumo klimato kaitos poveikiui, pavyzdžiui, potvyniams ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, didinimui.
3. HERACLES projektas, kurio pavadinimas – „Herritage Resilience Against CLimate Events on Site“, yra mokslinių tyrimų projektas, kuriuo siekiama kurti ir išbandyti naujas technologijas ir metodus, skirtus kultūros paveldui apsaugoti nuo klimato kaitos poveikio, pavyzdžiui, potvynių, ekstremalių meteorologinių reiškinių ir kylančio jūros lygio. Projektas apima atvejų tyrimus įvairiuose Europos regionuose ir jame daugiausia dėmesio skiriama kultūros paveldo atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimui.
4. ES finansuojamo projekto YADES tikslas – parengti stipendininkų tinklą, kaip išsaugoti ir didinti kultūros paveldo vietovių ir istorinių miestų atsparumą klimato kaitai ir susijusiems pavojams. Draugai bus mokomi parengti ir pristatyti išsamų žemėlapį su vizualizacijomis, kad būtų galima stebėti visą pavojų sistemą nuo atmosferos ir kitų žalos funkcijų istoriniams pastatams ir vietovėms. Stebėsenos platformos duomenys bus analizuojami naudojant imitavimo sistemą ir teikiami vietos valdžios institucijoms, kad būtų galima imtis būtinų prevencinių veiksmų.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Europos kultūros paveldas remiamas įvairiomis ES politikos kryptimis, programomis ir finansavimu, visų pirma programa „Kūrybiška Europa“. ES politika kitose srityse, kuriose vis labiau atsižvelgiama į paveldą, apima įvairias sritis – nuo mokslinių tyrimų, inovacijų, švietimo, aplinkos, klimato kaitos ir regioninės politikos iki skaitmeninės politikos. Todėl kultūros paveldo finansavimas teikiamas pagal programas „Europos horizontas“, „Erasmus+“, „Europa piliečiams“ ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus. „CulturEU“ finansavimo vadovas pateikiamas kaip interaktyvi internetinė priemonė ir spausdinamas vadovas. Ji apima galimybes, susijusias su maždaug 20 ES finansavimo programų, pagal kurias gali būti remiami kultūrinio ir kūrybinio pobūdžio projektai.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimo rėmimas

Tokios priemonės kaip paveldo vertės vertinimas, pavyzdžiui, UNESCO pasaulio paveldo sąrašas ir ICOMOS, gali būti naudojamos siekiant padėti prisitaikyti prie klimato kaitos ir informuoti žmones apie galimą tokio prestižinio turto praradimą. Taip pat svarbu užmegzti ir palaikyti paveldo valdytojų ir mokslininkų ryšius klimato kaitos mokslo ir komunikacijos srityse dalijantis gerosios patirties pavyzdžiais. Turėtų būti investuojama į piliečių mokslo plėtrą, kad visuomenė galėtų padėti plačiai stebėti ir registruoti poveikį paveldo objektams.

MRE apie prisitaikymą

Remiantis 6-ąja Vandens pagrindų direktyva ir Potvynių direktyvos įgyvendinimo ataskaita, atrodo, kad nuo pirmojo ciklo aplinkos ir kultūros paveldui skiriama daugiau dėmesio, nes vietovių, kuriose gali kilti didelė potvynių rizika ir kuriose nustatyta, kad aplinka ir kultūros paveldas nėra svarbūs, procentinė dalis sumažėjo maždaug 10 procentinių punktų. ES santrauką galima rasti čia.