IRT

IRT

Pagrindinės gairės

• Ir ūmus (t. y. ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai), ir lėtinis klimato poveikis (t. y. ilgalaikiai aplinkos pokyčiai) daro poveikį informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT).

• Vis dažniau pripažįstama, kad IRT sudaro sąlygas taikyti novatoriškus klimato kaitos poveikio švelninimo, stebėsenos ir prisitaikymo prie jo metodus.

• ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje aiškiai nurodyta, kad skaitmeninė transformacija yra labai svarbi siekiant žaliojo kurso prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų. Naujos priemonės, pavyzdžiui, „Tikslas – Žemė“ ir „Skaitmeniniai dvyniai“, teikia daug vilčių, kad pagerės mūsų supratimas apie dabartinį ir būsimą klimato poveikį planetų ir vietos mastu. Taip pat bus toliau stiprinami vandenynų matavimai ir stebėjimas.

Poveikis ir pažeidžiamumas

Iššūkiai, kuriuos IRT kelia klimato kaita, skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: ūmūs įvykiai ir lėtinis stresas. Ūminiai įvykiai (taip pat vadinami kritiniais arba krizių įvykiais) apima potvynius (pluvinius, upių, pakrančių), uraganus, ledo audras, karščio bangas ir t. t. Ūminiai įvykiai kenkia IRT infrastruktūrai, nes sunaikina arba išjungia fizinį turtą, nuo kurio jie priklauso. Nors jie gali turėti pražūtingą poveikį, ūmūs reiškiniai paprastai būna trumpalaikiai.

Lėtinis stresas atsiranda dėl laipsniškesnių klimato normų pokyčių. Šie pokyčiai apima padidėjusius paros ir metinės temperatūros intervalus, didesnį ekstremalių temperatūrų poveikį, ilgiau išliekančią aukštą temperatūrą, greitesnius temperatūros pokyčius, didesnę drėgmę ir antrinį poveikį, pvz., Kritulių ir vėjo modelių pokyčius, dėl kurių dažniau patenka vanduo arba audra. Nors mažiau tikėtina, kad šis poveikis turės katastrofiškų pasekmių, jis lems didesnį turto būklės blogėjimą, dažnesnius gedimus ir trumpesnę gyvavimo trukmę, o tai savo ruožtu turės didelių finansinių pasekmių, nes turtui reikės dažnesnių atnaujinimo ir pakeitimo ciklų ir tikriausiai reikės intensyvesnės būklės blogėjimo požymių stebėsenos. Lėtinis stresas pasireiškia per daug ilgesnį laiką. Be to, dėl atšilimo ir kintamo klimato elektros energijos tinklas tampa dar svarbesnis, nes didėja vėsinimo poreikis.

Kiti duomenų centrai naudoja didelius vandens kiekius vietoje, visų pirma savo aušinimo sistemai, kurią sudaro aušinimo bokštai, aušintuvai, siurbliai, vamzdžiai, šilumokaičiai / kondensatoriai ir kompiuterių patalpų oro kondicionieriai (CRAC) arba kompiuterių patalpų oro tvarkytuvai (CRAH).

Šie du streso tipai nėra diskretiški: nustatyta, kad trečiosios rūšies stresas yra „lėtinė krizė“ arba „lėtinė pavojaus būklė“, iš esmės tai yra ūmus įvykis, trunkantis ilgą laiką (pvz., potvynis, kuris trunka savaites ar mėnesius, o ne dienas, kaip nutiko 2012 m.).

Tačiau savaime suprantama, kad IRT yra decentralizuotos ir modulinės, todėl pasižymi dideliu atsparumu klimato kaitai. Dėl perteklinių fiksuotojo ryšio linijų, interneto paslaugų teikėjų įvairovės, skubaus tarptinklinio ryšio ir mobiliųjų telefonų mikroįkrovimo atsarginių sistemų padidės IRT atsparumas klimato kaitai. Ateityje tai gali pasikeisti dėl padidėjusios debesijos kompiuterijos, kurioje yra infrastruktūros koncentracija. Be to, didžioji dalis viso transatlantinio interneto srauto keliauja per Nyderlandus, kur keletas jungčių jungia abu žemynus.

Politikos sistema

Apskritai ES prisitaikymo prie klimato kaitos informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) politikos sistemoje daugiausia dėmesio skiriama IRT infrastruktūros atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimui ir sektoriaus aplinkosauginio pėdsako mažinimui taikant energijos vartojimo efektyvumo priemones ir kitas iniciatyvas. ES IRT prisitaikymo prie klimato kaitos politikos sistema nustatyta ES skaitmeninėje darbotvarkėje. 2020 m. antrojoje penkerių metų skaitmeninėje strategijoje, kuria formuojama Europos skaitmeninė ateitis, daugiausia dėmesio skirta trims pagrindiniams skaitmeninės transformacijos tikslams: žmonėms tarnaujančios technologijos, sąžininga ir konkurencinga ekonomika ir atvira, demokratinė ir tvari visuomenė. 2021 m. strategiją papildė 10 metų skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“,kuriame sukonkretinami 2030 m. ES skaitmeniniai užmojai. Šioje srityje IRT sektoriui tenka svarbus vaidmuo kovojant su klimato kaita ir jos padariniais. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje aiškiai nurodyta, kad skaitmeninė transformacija yra labai svarbi siekiant žaliojo kurso prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų. Naujos priemonės, pavyzdžiui, „Tikslas – Žemė“ ir „Skaitmeniniai dvyniai“, teikia daug vilčių, kad pagerės mūsų supratimas apie dabartinį ir būsimą klimato poveikį planetų ir vietos mastu. Taip pat bus toliau stiprinami vandenynų matavimai ir stebėjimas.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

ES taip pat pradėjo kelias finansavimo programas, skirtas IRT prisitaikymui prie klimato kaitos remti. Pavyzdžiui, iš Europos regioninės plėtros fondo finansuojami projektai, kuriais didinamas IRT infrastruktūros atsparumas klimato kaitos poveikiui. Pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ taip pat remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos IRT prisitaikymo prie klimato kaitos srityje.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimo rėmimas

Vykdydamos 2014 m. pradėtus EK įgaliojimus, Komisija ir CEN-CENELEC siekė spręsti Europos standartų pritaikymo ir standartizavimo prie klimato kaitos klausimą, ypatingą dėmesį skirdamos pagrindinių sektorių atsparumui. Dėl to buvo peržiūrėti infrastruktūros standartai klimato kaitos paveiktuose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, transporto, statybos ir IRT.