Transport

Pagrindinės gairės

• Klimato kaitos poveikis transporto sektoriuje yra susijęs su ekstremaliais meteorologiniais ir hidrologiniais reiškiniais, pavyzdžiui, liūtimis, audromis ir ekstremaliais vėjais, jūros potvyniais, potvyniais ar karščio bangomis. Šios klimato kaitos apraiškos daro poveikį visų pirma transporto infrastruktūrai, taigi ir pačiam transportui, jo patikimumui ir saugumui.
• Pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai transporto sektoriuje bus įgyvendinami integruotai su kitomis Europos žaliojo kurso iniciatyvomis, pavyzdžiui, Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Šia strategija ir veiksmų planu nustatomas pagrindas, kaip ES transporto sistema gali pasiekti savo žaliąją ir skaitmeninę transformaciją ir tapti atsparesnė klimato kaitai. Pagrindinė ES veiksmų sritis – ES finansuojamo transeuropinio transporto tinklo atsparumo klimato kaitai didinimas. Su transportu susijusių prisitaikymo prie klimato kaitos aspektų vertinimai pateikiami EAA transporto aplinkos ataskaitų teikimo mechanizmo ataskaitose.
• Kita svarbi sritis – standartų, kuriais reglamentuojama infrastruktūros sauga ir eksploatacinės savybės kintant klimatui, atnaujinimas, atliekamas kartu su Europos standartizacijos organizacijomis.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Transportas yra neatsiejama ekonomikos ir visuomenės dalis ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kasdieniame žmonių ir įmonių gyvenime. Priemonės, kuriomis siekiama, kad transporto sistema būtų mažiau pažeidžiama dėl klimato kaitos, turėtų būti derinamos su pastangomis užtikrinti, kad transporto sektoriuje būtų išmetama mažiau anglies dioksido, jis būtų tvaresnis ir pažangesnis.

Klimato kaita transporto sektorių veikia įvairiai. Dauguma padarinių susiję su ekstremaliais meteorologiniais ir hidrologiniais reiškiniais, pavyzdžiui, smarkiu lietumi, audromis ir ekstremaliu vėju, jūros potvyniais, miškų gaisrais, potvyniais ar karščio bangomis, kurie, tikėtina, dažniau pasitaiko atšilus klimatui.

Europos klimato rizikos vertinime nustatyta, kad dėl pluvinių, upių ir pakrančių potvynių kylanti rizika sausumos transporto infrastruktūrai yra ypač neatidėliotina. Tačiau su klimatu susiję pavojai kyla visų rūšių sausumos, upių ir jūrų transportui. Vertinime taip pat pabrėžiama, kad infrastruktūros objektai ir tinklai dažnai yra tarpusavyje susiję, todėl gedimas viename tinklo taške gali persikelti į kitus regionus ir sektorius. Pavyzdžiui, ekstremalūs orai gali turėti įtakos transporto paslaugoms, o tai gali apriboti sveikatos priežiūros ir skubios pagalbos paslaugas.  Žemas vandens lygis upėse gali turėti įtakos komercinei laivybai, o tai gali turėti grandininį poveikį pramonės ir energijos gamybai.

Politikos sistema

Europos lygmeniu transporto sektoriaus politikos procesai daugiausia skirti klimato kaitos švelninimui ir transporto poveikio aplinkai mažinimui, o tai naudinga prisitaikymui, bet ne konkrečiai prisitaikymui.

Atsižvelgiant į sisteminį ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos pobūdį, prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai transporto sektoriuje bus įgyvendinami integruotai su kitomis Europos žaliojo kurso iniciatyvomis, pavyzdžiui, Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Šioje judumo strategijoje ir veiksmų plane nustatomas pagrindas, kaip ES transporto sistema gali pasiekti žaliąją ir skaitmeninę transformaciją ir tapti atsparesnė klimato kaitai. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį sudaro pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir politikos iniciatyva dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) peržiūros, įskaitant jos išplėtimą įtraukiant laivybą, aviacijos išmetamųjų teršalų taisyklių peržiūrą ir atskiros kelių transportui ir pastatams skirtos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sukūrimą.

ES finansuojamo transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) atsparumas klimato kaitai užtikrinamas ES teisės aktais dėl Sąjungos TEN-T tinklo plėtros gairių. 2019 m. Europos Komisijos TEN-T vertinimo proceso metu buvo peržiūrėtas reglamentas ir atitinkamos gairės. Šio vertinimo proceso tikslas – sukurti veiksmingą, saugų, pažangų ir tvarų transporto tinklą, kuriame būtų atsižvelgiama į skaitmeninimą ir sprendžiama klimato kaitos problema. Remdamasi vertinimo proceso rezultatais, 2021 m. lapkričio mėn. Komisija parengs ir pateiks peržiūrėtą TEN-T reglamentą.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria dabar ir susidurs ateityje, vertinimas. Joje nustatytos 36 pagrindinės su klimatu susijusios rizikos rūšys, keliančios grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką transporto sektoriui.

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „Klimato kaita 2022 m.: Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas apima transporto sektoriaus pažeidžiamumą ir prisitaikymo galimybes įvairiuose skyriuose, žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos ir kelių regioninių perspektyvų, įskaitant Europą, Viduržemio jūros regioną ir Arktį. Transportas laikomas platesnių suvestinių rodiklių, pavyzdžiui, miesto gyvenviečių ir pagrindinės infrastruktūros, daugiausia susijusių su jūros lygio kilimu arba amžinojo įšalo tirpimu, sudedamąja dalimi. Atsižvelgiant į pasaulinės prekybos maistu svarbą, transporto infrastruktūros sutrikdymas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, susijusių su reprezentatyvia pagrindine rizika žemumose esančioms pakrančių sistemoms ir apsirūpinimo maistu saugumui. Numatoma, kad Arkties regione dėl klimato kaitos įvyks svarbių transporto pokyčių: numatoma, kad atidarius naujus maršrutus atsiras naujų galimybių ir naujų iššūkių tiek krovininiams, tiek keleiviniams laivams; Tikimasi, kad amžinojo įšalo tirpimas sukels didelių Arkties sausumos transporto maršrutų sutrikimų, o galimybės įgyvendinti veiksmingus prisitaikymo sprendimus bus labai ribotos.

CCIVA žinios apie transportą Europoje palaipsniui kaupiamos ir tobulinamos pasitelkiant ES finansuojamus mokslinius tyrimus ir reguliarius vertinimo procesus, kuriuos vykdo gerai žinomos organizacijos, įskaitant IPPC vertinimo ataskaitas, UNEP GEO ataskaitas ir EAA transporto ir aplinkos ataskaitų teikimo mechanizmo (TERM) ataskaitas.

TIPK 5-ojoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad transporto sektoriuje rekomenduojama imtis struktūrinių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, gerinti infrastruktūrą ir valdyti nelaimių riziką, o kai kurios prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės gali duoti didelės papildomos naudos, užtikrinti sinergiją ir kompromisus.

EBPO reaguoja į prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkį padėdama vyriausybėms planuoti ir įgyvendinti veiksmingą, efektyvią ir teisingą prisitaikymo prie klimato kaitos politiką. 2016 m. EBPO, bendradarbiaudama su Tarptautiniu transporto forumu, paskelbė ataskaitą „Transporto pritaikymas prie klimato kaitos ir ekstremalių oro sąlygų“, kurioje nagrinėjami pagrindiniai iššūkiai, kuriuos klimato kaita kelia transporto infrastruktūros savininkams. Šioje ataskaitoje nagrinėjamos strategijos, kurios gali padėti transporto institucijoms sumažinti tinklo veikimo riziką, susijusią su kintančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis.

Su transportu susiję prisitaikymo prie klimato kaitos aspektai taip pat nagrinėjami EAA TERM ataskaitose.  EAA ataskaitoje „Gamtos procesais pagrįsti sprendimai Europoje. Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo politikoje, žiniose ir praktikoje tvarus miesto transportas laikomas neatsiejama prisitaikiusių ir klimato kaitai atsparių miestų dalimi. EAA ataskaitoje „Transporto pritaikymas prie klimato kaitos Europoje“ nagrinėjama dabartinė prisitaikymo prie klimato kaitos praktika, susijusi su transportu visose Europos šalyse. Joje apžvelgiami prisitaikymo prie klimato kaitos uždaviniai ir padėtis, apžvelgiamos kelios iniciatyvos skirtingose šalyse ir pateikiamos išvados dėl galimų tolesnių veiksmų.

Mokslinių tyrimų projektai, kuriais siekiama pritaikyti transportą prie klimato kaitos, buvo remiami pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma kaip pažangaus, ekologiško ir integruoto transporto visuomenės uždavinių dalis. Pagrindinis Atsinaujinančiųjų išteklių transporto infrastruktūros ekstremaliems įvykiams projekto tikslas – padidinti transporto veiklos atsparumą gamtos ir žmogaus sukeltiems ekstremaliems įvykiams. Kitu projektu „Ateities iššūkiams atsparių transporto tinklų atsparumo ekstremaliems reiškiniams užtikrinimo strategijos“ siekiama didinti svarbiausių daugiarūšio transporto infrastruktūros elementų, pavyzdžiui, tiltų, tunelių ir terminalų, atsparumą. GIS pagrįstos infrastruktūros valdymo sistemos, skirtos optimaliam reagavimui į ekstremalius įvykius sausumos transporto tinkluose, projekto tikslas – sukurti, patvirtinti ir įgyvendinti holistinius metodus, strategijas, priemones ir technines intervencijas, siekiant gerokai padidinti vidaus transporto infrastruktūros atsparumą. sukurti sprendimų priėmimo paramos sistemą, kad būtų padidintas transporto infrastruktūros atsparumas, grindžiamas mišriu antžeminių ir ore esančių jutiklių naudojimu; ir pažangios modeliavimo priemonės yra pagrindinis projekto PANOPTIS tikslas.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) bendras Europos infrastruktūros tinklų priemonės (transporto) programos asignavimas visam 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui yra 12,8 mlrd. EUR. Šios lėšos turėtų būti investuojamos į transporto infrastruktūros, įskaitant TEN-T tinklą, plėtrą ir jos atsparumo didinimą.

Nacionalinio lygmens transporto projektai, kuriais siekiama, inter alia, didinti transporto atsparumą klimato kaitai, bus finansiškai remiami ES sanglaudos politikos finansinėmis priemonėmis pagal veiksmų programas. Visa ES įnašo suma visam programavimo laikotarpiui bus 274,3 mlrd. EUR.

Ankstesniu 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu sanglaudos politika buvo remiama Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis, o tarp investavimo prioritetų, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos transporto srityje, buvo „Transporto ir energetikos tinklų infrastruktūra“, kurios bendras biudžetas – 67,3 mlrd. EUR, ir „Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio didinimas. Rizikos prevencija“, kurios biudžetas – 43,2 mlrd. EUR. Europos Komisija paskelbė faktų suvestinę apie klimato kaitą ir didelės apimties projektus, kurioje išsamiau išdėstyti su klimato kaita susiję reikalavimai ir gairės didelės apimties projektams.

Pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamas projektas „Civitas SUMP plus“ padeda visų dydžių piliečiams įgyvendinti tvaraus judumo mieste planus. Šiuo projektu kuriami nauji metodai ir priemonės šešiose „miesto laboratorijose“, pavyzdžiui, Antverpene (Belgija) ir Platanėje (Graikija). Geroji patirtis ir šiose laboratorijose įgyta patirtis bus perduota valstybių narių politikams, specialistams ir tyrėjams, taip pat gairių medžiagai ir priemonėms.

Programos „Horizontas 2020“ tęsinys – 2021–2027 m. laikotarpio mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, kurios bendras biudžetas – 95,5 mlrd. EUR. Programos struktūrą sudaro keturi mokslinių tyrimų prioritetai. Pagal prioritetą „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ transporto sektoriaus projektai bus finansuojami pagal temą „Klimatas, energetika ir judumas“, o bendras biudžetas – 15,1 mlrd. EUR.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Parama įgyvendinimui

Siekiant, kad ES transportas būtų mažiau pažeidžiamas dėl klimato kaitos, svarbu parengti ir plačiai taikyti klimato kaitos poveikiui atsparios infrastruktūros standartus. Transporto infrastruktūra yra transporto sistemos pagrindas, o šių standartų taikymas padės užtikrinti infrastruktūros atsparumą žalingam klimato kaitos poveikiui, pavyzdžiui, potvyniams, stipriam vėjui ar itin aukštai temperatūrai. Komisija bendradarbiavo su Europos standartizacijos organizacijomis, kad atnaujintų standartus, kuriais reglamentuojama infrastruktūros sauga ir eksploatacinės savybės kintančiame klimate. 2015 m. pradžioje, vykdant ES įgaliojimus peržiūrėti ir parengti klimato kaitai atsparios infrastruktūros standartus, buvo įsteigta CEN ir CENELEC Prisitaikymo prie klimato kaitos koordinavimo grupė. Pirmuoju šio standartizacijos prašymo etapu techniniams komitetams peržiūrėti buvo atrinkta 13 standartų, iš kurių du, t. y. elektriniai ir elektroniniai taikymo geležinkeliams ir orlaivių antžeminei pagalbinei įrangai standartai, susiję su transporto sektoriumi. Antrajame etape, kuris prasidėjo 2017 m. pabaigoje, standartai buvo toliau peržiūrimi. Be to, siekiant padėti techniniams komitetams peržiūrėti su klimato kaita susijusius standartus, buvo parengtas Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) prisitaikymo prie klimato kaitos klausimų įtraukimo į standartus vadovas. Komisija paragino valstybes nares įtraukti nacionalinę standartizaciją į savo nacionalinių prisitaikymo strategijų įgyvendinimą.

Europos Komisija remia tvarų judumą mieste propaguodama tvaraus judumo mieste planų koncepciją, išdėstytą komunikate „Kartu siekime konkurencingo ir efektyvaus išteklių naudojimo judumo mieste“. Bendras darnaus judumo mieste planų tikslas – gerinti piliečių gyvenimo kokybę sprendžiant pagrindines su aplinka susijusias transporto problemas miestuose, pavyzdžiui, oro ir (arba) triukšmo taršą, klimato kaitą ir naujų judumo paslaugų integravimą. Įgyvendinant TJMP užtikrinama, kad transporto sistema būtų įvairesnė ir ekologiškesnė, kad ji taip pat būtų atsparesnė klimato kaitos poveikiui. Peržiūrėtos Tvaraus judumo mieste plano rengimo ir įgyvendinimo gairės parengtos po vienų metų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo proceso.

MRE apie prisitaikymą

Transporto sektoriuje visoje Europoje vyksta stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo procesai, daugiausia susiję su klimato kaitos švelninimu, t. y. transporto taršos anglies dioksidu intensyvumu ir išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu (ataskaitų teikimas JTBKKK), atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu transporto sektoriuje arba transporto aplinkosauginiu veiksmingumu. Nėra Europos masto privalomų ir teisės aktais grindžiamų ataskaitų, kuriose būtų apžvelgiamas transporto poveikis, pažeidžiamumas ir pritaikymas ES valstybėse narėse.

Ateityje tvarios miestų plėtros planų įgyvendinimas turėtų būti reguliariai stebimas ir vertinamas pagal TJMP gaires, kad būtų kuo labiau padidintas veiksmingumas ir pridėtinė vertė gyvenimo kokybei miestuose ir transporto prisitaikymui prie klimato kaitos.