Vandentvarka

Pagrindinės gairės

• Klimato kaita daro poveikį vandentvarkai įvairiais būdais, pradedant kritulių pokyčiais, taigi ir sezoniniais bei metiniais potvynių ir sausrų modeliais, vandens prieinamumu ar praskiedimo pajėgumu, ir daro poveikį mūsų sveikatai, ekonominei veiklai ir (šviežioms) nuo vandens priklausomoms ekosistemoms.
• ES turi gerai išplėtotą vandentvarkos politiką, apimančią tiek vandens kokybės, tiek kiekybės valdymą. Jų įgyvendinimas, glaudžiai susijęs su ekosistemomis grindžiamais prisitaikymo prie klimato kaitos ir gamtos procesais pagrįstais sprendimais, remiamas tokiomis priemonėmis kaip natūralių vandens sulaikymo priemonių priemonė.
• Remiantis nacionaliniu lygmeniu pateikta informacija, Europos lygmeniu reguliariai vertinama vandentvarkos pažanga. Šiuose vertinimuose taip pat atsižvelgiama į klimato kaitos (prisitaikymo) aspektus, tačiau daroma išvada, kad šioje srityje reikia dėti daugiau pastangų.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Vandentvarka siekiama užtikrinti pakankamą vandens kiekio kokybę namų ūkiams, ekonomikos sektoriams, įskaitant žemės ūkį, transportą ir energetiką, ir ekosistemoms. Upės, ežerai ir požeminis vanduo, upių žiočių vandenys, taip pat potvynių zonos ar infiltracijos zonos yra labai svarbūs ekosistemų, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo elementai, taip pat daugelis ekonomikos sektorių ir sistemų, įskaitant žemės ūkį, transportą ir energetiką.

Klimato kaita daro įvairialypį poveikį vandentvarkai, įskaitant sezoninio ir metinio vandens prieinamumo pokyčius, didesnį garavimą ir didesnę paklausą. Maži vandens srautai gali turėti įtakos mūsų sveikatai, ekonominei veiklai ir (šviežioms) nuo vandens priklausomoms ekosistemoms.

Dar vienas veiksnys, darantis poveikį ekosistemoms, yra netvari vandentvarka. Pavyzdžiui, netvarus drėkinimas lemia požeminio vandens išeikvojimą, šlapynių ir pakrančių buveinių pokyčius, dirvožemio įdruskėjimą ir jūros vandens įsiskverbimą (Europos klimato rizikos vertinimas).

Daugiau informacijos apie pakrančių vandentvarką galima rasti pakrančių teritorijoms skirtame puslapyje.

Politikos sistema

2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti tvarų gėlo vandens prieinamumą, smarkiai sumažinti vandens naudojimą ir išsaugoti vandens kokybę, taip pat pabrėžiama rizika, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, dėl kurių kyla sausros ir potvyniai, gali būti dažnesni ir sunkesni, todėl gali būti padaryta didelė ekonominė žala. Todėl ypač svarbu atsižvelgti į klimato kaitos poveikį ES su vandeniu susijusioje politikoje.

2000 m. priimta Vandens pagrindų direktyva (VPD), kuri yra pirmasis ES vandens politikos kertinis akmuo, siekiama ilgalaikio tvaraus vandens išteklių valdymo, grindžiamo aukšto lygio vandens aplinkos apsauga, užtikrinant gerą ekologinę būklę visuose vandens telkiniuose. Pačioje direktyvoje nėra aiškios nuorodos į prisitaikymą prie klimato kaitos. Tačiau 2009 m. ES valstybės narės susitarė, kad su klimatu susijusios grėsmės ir prisitaikymo planavimas turi būti įtraukti į upių baseinų valdymo planus, parengtus pagal Vandens pagrindų direktyvą.

2007 m. priimta ES Potvynių direktyva siekiama visoje ES nuosekliai vertinti ir valdyti potvynius, o ją įgyvendinant tiesiogiai atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį.  Valstybės narės turi įvertinti potvynių riziką savo teritorijoje ir parengti potvynių rizikos valdymo planus (FRMP), kuriuose būtų atsižvelgta į klimato kaitos poveikį.

Su vandens trūkumu ir sausromis susiję klausimai pirmą kartą buvo aptarti Europos Komisijos (EK) komunikate Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas (2007 m.), siekiant pereiti prie efektyviai vandenį naudojančios ir jį taupančios ekonomikos. 2012 m. buvo paskelbtas komunikatas „Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenys“, kuriame valstybės narės raginamos geriau integruoti sausrų rizikos valdymo ir klimato kaitos aspektus į savo būsimus UBVP ir rengiant tarpsektorinius ir kelių pavojų rizikos valdymo planus. Naujausias vandens trūkumo mažinimo veiksmas yra 2020 m. priimtas naujas Reglamentas dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų, kuriuo nustatomos naujos taisyklės, kuriomis skatinamas ir palengvinamas pakartotinis vandens naudojimas, daugiausia dėmesio skiriant drėkinimui žemės ūkyje. Be to, pagal naująją prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją EK planuoja padėti mažinti vandens naudojimą griežtindama produktams taikomus vandens taupymo reikalavimus, skatindama tausų vandens naudojimą ir taupymą, taip pat skatindama plačiau taikyti sausrų valdymo planus, tvariai valdyti dirvožemį ir naudoti žemę. Siekiant užtikrinti geriamojo vandens tiekimą, persvarstytoje Geriamojo vandens direktyvoje dabar atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį atliekant tiekimo sistemų rizikos vertinimą. 2023 m. buvo paskelbtas naujas Pakartotinio vandens naudojimo reglamentas, kad būtų pagerintas alternatyvus vandens tiekimas pakartotinai naudojant vandenį iš miesto nuotekų valymo įrenginių.

Siekiant padėti įgyvendinti VPD UBVP numatytą prisitaikymą prie klimato kaitos, parengtas Bendrosios įgyvendinimo strategijos rekomendacinis dokumentas „Upės baseino valdymas keičiantis klimatui“,kuriuo užtikrinama, kad į UBVP būtų įtrauktos su klimatu susijusios grėsmės ir prisitaikymo planavimas. Planuose turi būti parodyta bent tai, i) kaip klimato kaitos prognozės padėjo įvertinti neigiamus veiksnius ir poveikį, ii) kaip stebėsenos programos parengtos taip, kad būtų galima nustatyti klimato kaitos poveikį, ir iii) kaip pasirinktos priemonės yra patikimos atsižvelgiant į prognozuojamas klimato sąlygas.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria dabar ir susidurs ateityje, vertinimas. Joje nustatytos 36 pagrindinės su klimatu susijusios rizikos rūšys, keliančios grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką vandentvarkos sektoriui.

Norint užtikrinti tvarią vandentvarką, labai svarbu stiprinti žinių apie klimato kaitos poveikį pasauliniam hidrologiniam ciklui bazę. IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „Klimato kaita 2022 m.: Ši sistema atnaujinama atsižvelgiant į poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, pabrėžiant įvairias pasekmes, susijusias su žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikiu vandens sektoriuje. Papildomos rizikos, poveikis ir pažeidžiamumas vandens sektoriuje, susiję su 1,5 °C ir 2 °C visuotiniu atšilimu, veikiau iliustruojami kitoje IPCC specialiojoje ataskaitoje („GlobalWarming of 1.5 °C – Climate-ADAPT“ (europa.eu)).

Siekdamos pritaikyti vandens išteklius prie klimato kaitos, EK ir valstybės narės bendradarbiauja, kad pagerintų žinių bazę. Daugelis informacijos šaltinių yra sujungti į Europos vandens informacinę sistemą (WISE).

Europos aplinkos agentūra keliose ataskaitose sujungė svarbią informaciją apie klimato kaitos poveikį Europoje. 2016 m. klimato kaitos, poveikio ir pažeidžiamumo ataskaitoje apžvelgiamas ankstesnis  ir numatomas klimato kaitos poveikis ekosistemoms ir visuomenei, įskaitant poveikį vandens sektoriui. 2016 m. potvynių rizikos ir aplinkos pažeidžiamumo ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama salpų vaidmeniui užtikrinant apsaugą nuo potvynių, vandentvarką ir gamtos apsaugą. Be to, iš 2020 m. ataskaitos dėl Europos salpų matyti, kad natūralios salpos padeda siekti įvairių ES politikos tikslų. 2021 m. paskelbtoje ataskaitoje „Gamtos procesais pagrįsti sprendimai Europoje“ yra skyrius, susijęs su vandentvarka.

Jungtinis tyrimų centras (JRC) paskelbė ataskaitą „Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymas prie jos Europoje 2020 m.“, į kurią įtraukti keli skyriai, susiję su vandens ištekliais. Ataskaitoje daroma išvada, kad Pietų Europoje mažėja vandens prieinamumas, todėl didėja vandens trūkumas. Sausros bus dažnesnės, truks ilgiau ir taps intensyvesnės pietinėse ir vakarinėse Europos dalyse, o dėl klimato kaitos gali padidėti upių ir pakrančių potvyniai. Šią apžvalginę ataskaitą papildo kelios konkretesnės ataskaitos, kuriose pateikiama išsamesnė informacija apie skirtingą poveikį vandens ištekliams:

• Klimato kaita ir Europos vandens ištekliai
• Visuotinio atšilimo ir sausrų poveikis ES
• Visuotinis atšilimas ir ekstremalių karščio ir šalčio reiškinių poveikis žmonėms ES
• Prisitaikymas prie didėjančios pakrančių potvynių rizikos ES dėl klimato kaitos
• Prisitaikymas prie didėjančios upių potvynių rizikos ES vykstant klimato kaitai

2018 m. JRC taip pat paskelbė sausrų rizikos vertinimo ir valdymo konceptualią sistemą ir neseniai išanalizavo vandens taupymo priemonių poveikį Europos vandens ištekliams ir padarė išvadą, kad, siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį vandens ištekliams, reikia didinti vandens vartojimo efektyvumo priemonių užmojus. Be to, JRC sukūrė Europos informavimo apie potvynius sistemą (EFAS), kuri daugiau kaip prieš 48 valandas teikia tikimybinę įspėjimo apie potvynius informaciją. Šiuo portalu naudojasi ekstremaliųjų situacijų valdytojai visoje Europoje.

Remdamosi ES finansuojamomis programomis, pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“, programa LIFE (aplinkos ir klimato politika) ir INTERREG, daugelis valstybių narių įvairiais projektais tobulina žinių apie su vandeniu susijusias prisitaikymo strategijas, politiką ir priemones bazę. Šiuo atveju ypač svarbus numatomas ekstremalių hidrologinių reiškinių padidėjimas dėl klimato kaitos poveikio. Pavyzdžiui, IMPREXprojekto partneriai sukūrė novatoriškus metodus ir padėjo pagerinti gebėjimą numatyti būsimus ekstremalius hidrologinius reiškinius ir į juos reaguoti. Projektu OPERANDUM siekiama sumažinti hidrometeorologinę riziką Europos teritorijose, bendrai projektuojant, kuriant, diegiant, bandant ir demonstruojant novatorišką žaliąją ir mėlynąją / pilkąją / hibridinę NbS. Projektu RECONECT siekiama greitai sustiprinti Europos etaloninę NbS sistemą hidrometeorologinės rizikos mažinimo srityje, parodant, susiejant, plečiant ir eksploatuojant didelio masto NbS kaimo ir gamtinėse vietovėse.

Kai kuriuose projektuose daugiausia dėmesio skiriama būtent potvynių ar vandens trūkumo valdymo gerinimui. Projektu SCOREwater siekiama įdiegti skaitmenines paslaugas, kad būtų pagerintas nuotekų, paviršinių nuotekų ir potvynių valdymas, siekiant padidinti miestų atsparumą klimato kaitai. Projektu LIFE UrbanStorm sudaromos palankesnės sąlygos kurti ir įgyvendinti integruotus prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir veiksmų planų metodus, kuriais siekiama didinti Estijos savivaldybių atsparumą klimato kaitai, ypač jų gebėjimą valdyti staigius potvynius. Įgyvendinant projektą SPONGE 2020 parengtas priemonių rinkinys, gairių rinkinys ir tarpvalstybinis veiksmų planas, kuriais siekiama remti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir dalyvaujamuosius veiksmus prisitaikant prie klimato kaitos, kad būtų geriau valdomi miestų potvyniai. Vandens trūkumo problema sprendžiama, pavyzdžiui, vykdant projektą „W2W – Water to Water“, kuriuo skatinama novatoriška gėlinimo sistema, skirta vandens trūkumo problemai Viduržemio jūros regione spręsti, arba projektą DRYvER, kuriuo siekiama parengti strategijas, kaip sušvelninti klimato kaitos poveikį džiovinant upių tinklus ir prie jo prisitaikyti, integruojant hidrologines, ekologines (įskaitant gamtos procesais pagrįstas technologijas), socialines ir ekonomines bei politines perspektyvas.

Daugiau informacijos apie ankstesnius ir vykdomus projektus galima rasti WISE portale ir CORDIS duomenų bazėje.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

2020 m. gruodžio mėn. paskelbta nauja 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa; ji suteikia nemažai finansavimo galimybių vandens sektoriuje. Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai gali būti finansuojami pagal programą „Europos horizontas“. ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija remiaregionų, miestų ir vietos valdžios institucijų pastangas didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, teikdama finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ – ES bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas. Misijos veiksmuose gali dalyvauti programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių arba šalių, kurios derasi dėl asociacijos su programa „Europos horizontas“, regionai ir vietos valdžios institucijos. Įmonės taip pat gali būti tinkamos dalyvauti, pavyzdžiui, kaip novatorės, teikiančios novatoriškus sprendimus arba su klimatu susijusias paslaugas. Finansavimo galimybes galima rasti Finansavimo ir konkursų portale, visų pirma programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programoje.

Papildomas finansavimas teikiamas pagal Aplinkos ir klimato politikos programą LIFE, kuria, be kitų tikslų, daugiausia dėmesio skiriama perėjimui prie tvarios neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos ir vandens kokybės apsaugai, atkūrimui ir gerinimui. Programa apima paprogramę „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“ ir pagal ją finansuojamos novatoriškos technologijos, geriausios patirties plėtojimas ir veikla, kuria remiamas regioniniu, daugiaregioniu ar nacionaliniu lygmenimis parengtų aplinkos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimas. Finansavimas taip pat teikiamas iš Europos regioninės plėtros fondo, iš kurio remiama įvairių valstybių narių regionų bendradarbiavimo veikla (žr. INTERREG programas). Kitas svarbus vandens sektoriaus finansavimo šaltinis yra Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, kuris yra bendros žemės ūkio politikos dalis ir kuriuo skatinamas tvarus gamtos išteklių valdymas ir klimato politikos veiksmai, taip pat remiami projektai, kuriais daugiausia dėmesio skiriama veiksmams, kuriais siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas, darančias teigiamą poveikį biologinei įvairovei, dirvožemiui, vandeniui ir orui.

Parama įgyvendinimui

Pagal Vandens išteklių išsaugojimo metmenis buvo pradėtas vandens balanso kūrimas ES lygmeniu, kuris sudarė sąlygas tiksliau kiekybiškai įvertinti neigiamą poveikį vandens ištekliams ir sektorių ir (arba) geografinius skirtumus. Atsižvelgiant į tai, parengtas specialus rekomendacinis dokumentas dėl vandens balanso taikymo. Be to, Europos natūralių vandens sulaikymo priemonių platforma yra platforma, kuria remiamas Europos aplinkos politikos įgyvendinimas žaliosios infrastruktūros srityje, siekiant prisidėti prie integruotų tikslų, susijusių su gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimu ir atkūrimu bei kraštovaizdžiu.

Be to, ES lygmeniu aktyviai skatinamas NbS ir žaliosios infrastruktūros naudojimas. 2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje teigiama, kad gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra ypač tinkami atsparumui vandens poveikiui klimato kaitai didinti, ir skatinama juos naudoti įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą ir Potvynių direktyvą.

MRE apie prisitaikymą

UBVP ir PRVP valdymo planus, parengtus remiantis Vandens pagrindų direktyva ir Potvynių direktyva, Europos valstybės narės turi peržiūrėti taikydamos 6 metų ciklinį metodą. Po kiekvieno atnaujinimo Europos Komisija privalo paskelbti Europos Parlamentui ir Tarybai šių direktyvų įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie tai, kaip valstybės narės atsižvelgė į klimato kaitos poveikį rengdamos planus. Naujausia ataskaita buvo priimta 2021 m. ir yra Šeštoji vandens pagrindų direktyva ir Potvynių direktyvos įgyvendinimo ataskaita. Kalbant apie Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą, Europos Komisija teigia, kad klimato kaitos poveikio apskaita tebėra svarbus uždavinys per kitus Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo ciklus. Nors dauguma valstybių narių, rengdamos paskutinius UBVP, atsižvelgė į klimato kaitą, klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo metodikų veiksmingumas yra neaiškus ir apskritai žalioji infrastruktūra ir vandens sulaikymo priemonės naudojamos nepakankamai.  Per pirmąjį pamatinio sprendimo įgyvendinimo ciklą didelė dalis valstybių narių apsvarstė bent kai kuriuos klimato kaitos aspektus, tačiau išsamiai nenagrinėjo jos poveikio. Pagal pamatinį sprendimą nuo antrojo ciklo pradžios reikia skirti daugiau dėmesio klimato kaitos poveikiui. Ataskaitoje rekomenduojama, pavyzdžiui, geriau koordinuoti veiksmus su nacionalinėmis prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis.