Klimato išlaidos

Didėja susidomėjimas klimato kaitos ekonomika siekiant:

• teikti svarbią informaciją apie neveikimo kainą (ekonominį klimato kaitos poveikį);
• įvertinti prisitaikymo sąnaudas ir naudą;
• suteikti informacijos politiniams debatams apie ilgalaikius tikslus ir klimato kaitos švelninimo politiką.

Nors šiose srityse buvo atlikti gana išsamūs ir visapusiški moksliniai tyrimai, vertinant visas su klimato kaita susijusias sąnaudas yra daug spragų.

Taikant išsamius išskaidytus, principu „iš apačios į viršų“ grindžiamus metodus ir principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamą apibendrintą analizę, šiuo projektu buvo siekiama gilinti žinias visose trijose pirmiau nurodytose srityse.

„ClimateCost“ tikslai buvo gilinti žinias pirmiau nurodytose srityse:

• Nustatyti ir parengti nuoseklius klimato ir socialinius bei ekonominius scenarijus, be kita ko, skirtus klimato kaitos švelninimui.
• Kiekybiškai įvertinti klimato kaitos poveikį Europoje fiziniu ir ekonominiu požiūriu (pakrančių zonoms, sveikatai, ekosistemoms, energetikai, žemės ūkiui ir infrastruktūrai) ir nustatyti prisitaikymo sąnaudas ir naudą.
• Didelių katastrofinių ir socialiai neapibrėžtų įvykių poveikio ir ekonominių sąnaudų vertinimas.
• Klimato kaitos švelninimo išlaidų atnaujinimas, įskaitant (sukeltus) technologinius pokyčius, su CO2 nesusijusias ŠESD ir absorbentus bei naujausias taršos mažinimo technologijas.
• Papildomos oro kokybės papildomos naudos, gaunamos švelninant klimato kaitą Europoje, Kinijoje ir Indijoje, kiekybinis įvertinimas ir piniginė išraiška.
• Parengti keletą esamų pasaulinio lygmens ekonominių integruoto vertinimo modelių (IAM).
• Su politika susijusių rezultatų teikimas, įskaitant politikos scenarijų analizę.

Projektu buvo siekiama skatinti daugiadalykius mokslinius tyrimus, plėtoti integruotą analizę „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ ir tiesiogiai įtraukti politikos formuotojus, kad jie teiktų su politika susijusius rezultatus.

Atliekant „ClimateCost“ tyrimą buvo parengti esami klimato ir socialiniai bei ekonominiai scenarijai ir klimato modelio rezultatai Europai, taip pat pradėtas taikyti naujas klimato modelis.

Tai buvo indėlis į sektorių poveikio vertinimo modelius pagal principą „iš apačios į viršų“, siekiant įvertinti klimato kaitos poveikį ir ekonomines sąnaudas, taip pat prisitaikymo prie klimato kaitos sąnaudas ir naudą sektorių lygmeniu visoje ES ir valstybių narių lygmeniu.

Tyrime buvo peržiūrėti pagrindiniai klimato kaitos netolydumai (kritiniai elementai) ir atlikta didelio jūros lygio kilimo poveikio ir ekonominių sąnaudų analizė.

Atnaujinti ir taikomi klimato kaitos švelninimo modeliai (POLES, GEM-E3, PACE) ir kiekybiškai įvertinama papildoma klimato kaitos švelninimo nauda oro kokybei (įskaitant piniginę naudą). Be to, buvo atnaujinti ir taikomi keli klimato kaitos politikos sąnaudų ir naudos vertinimo modeliai, įskaitant kompiuterizuotus bendrosios pusiausvyros modelius ir integruoto vertinimo modelius (įskaitant PAGE, FONDĄ, WITCH).

Galiausiai visa ši informacija buvo apibendrinta, kad būtų galima gauti su politika susijusių rezultatų.

Projekto „ClimateCost“ rezultatai apibendrinti toliau.

· Tyrime buvo analizuojamos klimato modelio prognozės Europai, įprastinės veiklos scenarijus ir klimato kaitos švelninimo scenarijus. Analizė apibendrinta politikos apžvalginiame pranešime Nr. 1.  Jame pateikta pagrindinė informacija apie klimato kaitos pasiskirstymo modelius visoje Europoje ir klimato modelio neapibrėžtumo analizė.

· Atliekant tyrimą atlikta suderinta klimato kaitos poveikio ir ekonominių sąnaudų Europoje analizė, atliktas sektoriaus poveikio vertinimas pagal įprastinės veiklos scenarijų ir klimato kaitos švelninimo scenarijų.  Be kita ko, buvo analizuojama: pakrančių zonos, upių potvyniai, energetika, žemės ūkis ir sveikata.  Taip pat įvertintos pakrančių zonų ir upių potvynių prisitaikymo sąnaudos ir nauda. Sektorių rezultatai pateikiami įvairiuose politikos apžvalginiuose pranešimuose.

· Įgyvendinant projektą buvo atnaujintas Europos ir pasaulinių klimato kaitos švelninimo modelių rinkinys, atnaujinant POLES, PACE ir GEM-E3 modelius. Tai apėmė naujas technologines POLES modelio detales ir geresnį žemės ūkio sektoriaus modeliavimą.  Atnaujinti modeliai buvo naudojami Europos Komisijos (CLIMA GD) komunikate „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“.

· Tyrime įvertinta klimato kaitos švelninimo scenarijų nauda Europos (ir Kinijos bei Indijos) oro kokybei, taip pat klimato kaitos švelninimo scenarijų nauda sveikatai, ekosistemoms ir ekonomikai.  Tai atskleidė labai didelę papildomą klimato kaitos švelninimo politikos naudą Europoje net iki 2050 m.  Rezultatai apibendrinti politikos apžvalginiame pranešime Nr. 6.

· Vykdant projektą buvo atlikta pagrindinių kritinių elementų (kritinių taškų) ekonominių sąnaudų ir socialiniu požiūriu neapibrėžto poveikio analizė, įskaitant ekstremalių jūros lygio kilimo scenarijų Europoje ir pasaulyje poveikio ir ekonominių sąnaudų analizę. Jie apibendrinti politikos apžvalginiame pranešime Nr. 7.

· Atliekant tyrimą buvo atnaujinti ir taikomi keli skaičiavimo bendrosios pusiausvyros ir ekonominio integruoto vertinimo modeliai, įskaitant ICES-WITCH, GEM-E3, PAGE ir FUND modelius. Be kita ko, buvo iš esmės atnaujintas PAGE modelis (PAGE09). Šie modeliai buvo naudojami įvairiose politikos analizėse ir paskelbti keliuose darbo dokumentuose ir akademiniuose žurnaluose.