Klimato kaitos poveikis Europos miestams

Klimato kaita vyksta čia ir dabar. IPCC duomenimis, 2017 m. žmogaus sukeltas atšilimas siekė maždaug 1 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir didėjo 0,2 °C per dešimtmetį. Dėl klimato kaitos daugelyje pasaulio regionų jau padaugėjo karščio bangų ir gausių kritulių, kurie gali prisidėti prie potvynių. Prognozuojama, kad visuotinis atšilimas ir su juo susiję temperatūros, kritulių kiekio ir jūros lygio pokyčiai tęsis visą XXI amžių, net jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas bus smarkiai sumažintas. Europos gyvenvietėms kyla vis didesnė aukštos temperatūros, potvynių, vandens trūkumo ir miškų gaisrų rizika. Faktinė rizika priklauso nuo miesto ar miestelio vietos ir jo ypatumų. Visose urbanizuotose vietovėse sandarūs paviršiai ir žmonių bei turto koncentracija, palyginti su kitomis vietovėmis, didina klimato ir meteorologinių reiškinių riziką.

Europoje kyla sausumos ir jūros temperatūra; kritulių kiekis kinta, dėl to drėgni Europos regionai paprastai tampa drėgnesni, ypač žiemą, o sausi regionai – sausesni, ypač vasarą. mažėja jūros ledo kiekis, ledynų tūris ir sniego danga; kyla jūros lygis; o su klimatu susiję ekstremalūs reiškiniai, pavyzdžiui, karščio bangos, gausūs krituliai ir sausros, daugelyje regionų tampa vis dažnesni ir intensyvesni. Pastaraisiais metais buvo nustatytas naujas rekordinis temperatūros lygis ir poliarinių ledo sluoksnių kritimas. Dėl pasaulinės klimato kaitos Europoje labai padidėjo įvairių ekstremalių meteorologinių ir klimato reiškinių (šilumos bangų, sausrų, miškų gaisrų ir potvynių) tikimybė.

Klimato kaita daro poveikį visiems Europos regionams, tačiau poveikis nėra vienodas (žr. toliau pateiktą diagramą). Prognozuojama, kad pietryčių ir pietų Europa bus migrantų antplūdžio valdymo centrai, kuriuose yra daugiausia smarkiai paveiktų sektorių. Vakarų Europos pakrančių teritorijos ir salpos taip pat yra daug sektorių apimantys migrantų antplūdžio valdymo centrai. Ekosistemoms ir žmogaus veiklai Arktyje bus padarytas didelis poveikis dėl ypač sparčiai kylančios oro ir jūros temperatūros ir su tuo susijusio sausumos ir jūros ledo tirpimo.

Pagrindiniai pastebėti ir prognozuojami klimato kaitos padariniai ir poveikis pagrindiniams Europos biogeografiniams regionams (EAA,2017 m.).

Trys ketvirtadaliai Europos gyventojų gyvena miestuose ir šis skaičius didėja. Todėl miestų aplinka dėl didelės gyventojų, ekonominės veiklos, turto ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų koncentracijos susiduria su didesne klimato kaitos žalos rizika nei kaimo vietovės. Be to, natūralios augmenijos pakeitimas dirbtiniais paviršiais ir pastatais keičia temperatūrą, drėgmę, vėjo kryptį ir kritulių modelius. Nelaidūs paviršiai neleidžia pernelyg dideliam lietaus vandens kiekiui nutekėti į žemę ir padidina temperatūrą miestuose, palyginti su aplinkiniu regionu, kaupiant šilumą ir sukuriant vadinamąjį "miesto šilumos salos efektą". Žr. 2 skyrių: Su klimatu susijęs poveikis Europos miestams ir miesteliams. Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje. kaip miestai ir miesteliai reaguoja į klimato kaitą, ir Miestų prisitaikymo prie klimato kaitos žemėlapių žiūryklę, kurioje pateikiama informacija apie klimato poveikį ir pažeidžiamumą Europos miestuose.

Daugiau informacijos apie tai, kaip įvertinti klimato kaitos poveikį ir susijusią riziką jūsų miesto teritorijai, rasite 2 etape.

Tikėtina, kad ateityje dėl senėjančios visuomenės visoje Europoje padaugės pažeidžiamų žmonių, o dėl tebesitęsiančios urbanizacijos būstai ir infrastruktūra gali būti perkelti į vietoves, kuriose yra didelė potvynių tikimybė, dar labiau padidės paviršiaus sandarinimas ir didės miestų, žemės ūkio ir pramonės konkurencija dėl vandens.