European Union flag

Miestai yra gyvybiškai svarbūs Europos ekonominės ir kultūrinės veiklos centrai. Jiems jau daro poveikį klimato kaitos keliami pavojai, pavyzdžiui, intensyvūs krituliai ir karščio bangos, kurie, kaip prognozuojama, kintant klimatui taps intensyvesni ir dažnesni. Vykstant klimato kaitai miestai turi prisitaikyti, kad ateityje išliktų tinkami gyventi, funkcionalūs ir klestintys. Prisitaikymas yra prisitaikymo prie faktinių arba numatomų klimato ir klimato pavojų procesas, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą poveikį arba išnaudoti naudingas galimybes. Panašiai kaip ir mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat reikia skubiai pasirengti neišvengiamam klimato kaitos poveikiui. Miestai turi veikti dabar, kad ateityje išvengtų su oro sąlygomis susijusių mirčių (pvz., dėl karščio bangų) ir ekonominių nuostolių dėl ekstremalių klimato reiškinių arba juos sumažintų. Iki 2020 m. balandžio mėn. beveik 3 000 Europos miestų ir miestelių įsipareigojo imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų pagal Merų paktą, ir šis skaičius didėja.

Prognozuojamas su klimatu susijusių pavojų, pvz., potvynių, karščio bangų, miškų gaisrų ir sausrų, dažnumo ir intensyvumo didėjimas reikalauja ne tik nacionalinių vyriausybių, bet ir vietos valdžios institucijų atsako. Prisitaikymas prie klimato kaitos gali būti labai lokalizuotas procesas dėl tam tikros vietos konkrečių geografinių, socialinių ir demografinių ar ekonominių ypatumų. Miesto ir miestelio valdžios institucijos geriausiai žino vietos pavojus (žr. 2.1 etapą)ir konkrečias pažeidžiamumo vietos teritorijoje priežastis (pvz., gyventojų charakteristikas, infrastruktūros tipus, ekonomiškai svarbiausius sektorius ir t. t.; žr. 2.3 etapą),todėl jie yra tinkami šioms problemoms spręsti.

Prisitaikymas prie klimato kaitos vietos lygmeniu – vengiant rizikos arba ją mažinant – yra ekonomiškai prasmingas. E3G duomenimis, jei nebus imtasi veiksmų, ekstremalių meteorologinių reiškinių ekonominės sąnaudos ES miestams iki 2070 m. gali siekti daugiau kaip 190 mlrd. EUR per metus. Pavyzdžiui, Kopenhagoje dėl didelio masto liūčių 2011 m. užtvindžius miesto centrą padaryta daugiau kaip 6 mlrd. DKK (daugiau kaip 800 mln. EUR) žala. Potencialios būsimų kritulių sąnaudos buvo tokios didelės, kad pateisino 12 mlrd. DKK išlaidas daugiau kaip 300 paviršinių nuotekų tvarkymo projektų visame mieste per 20 metų laikotarpį.

Be to, didžiausios kredito reitingų agentūros, vertindamos miestų skolinimosi riziką, vis dažniau atsižvelgia į miestų pasirengimą klimato kaitai. Be to, miestai, kurie yra saugūs nuo gaivalinių nelaimių ir kuriuose malonu gyventi (pvz., suteikiant žaliąją erdvę), paprastai pritraukia ir išlaiko daugiau investicijų ir kvalifikuotos darbo jėgos.

Reports

Urban adaptation in Europe: how cities and towns respond to climate change
Climate change response in Europe: what's the reality? Analysis of adaptation and mitigation plans from 200 urban areas in 11 countries
Towards the Metropolitan City: adaptation strategies to climate change using new technologies and integrated approaches for e-governance and spatial planning decision-making
Climate change adaptation: Empowerment of local and regional authorities, with a focus on their involvement in monitoring and policy design
Climate change adaptation in Delta Cities
Climate Change and Cities: Second Assessment Report of the Urban Climate Change Research Network

Taip pat žr. „Climate-ADAPT“.

Prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės sistemoje „Climate-ADAPT“

Language preference detected

Do you want to see the page translated into ?

Exclusion of liability
This translation is generated by eTranslation, a machine translation tool provided by the European Commission.