5.4 Klimato kaitos problemos sprendimas prisitaikant prie jos ir ją švelninant

Klimato kaitos poveikio mažinimas mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikymas prie klimato kaitos keliamos rizikos yra du vienas kitą papildantys kovos su klimato kaita metodai. Kadangi tiek klimato kaitos švelninimu, tiek prisitaikymu prie jos siekiama tos pačios poveikio priežasties, jos turi dirbti integruotai, kad sėkmingai pasiektų savo atitinkamus tikslus. Be to, įvairios prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės gali padėti siekti klimato kaitos švelninimo tikslų ir atvirkščiai, taip maksimaliai padidinant galimą papildomą naudą.

Sprendimą sušvelninti poveikį arba prie jo prisitaikyti paprastai priima skirtingi valdymo lygmenys ir skirtingos sprendimus priimančių asmenų grupės. Pagrindinis šių dviejų politikos sričių skirtumas yra tas, kad klimato kaitos švelninimo pastangos padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o prisitaikymo prie klimato kaitos pastangos padeda didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui.  Siekiant suderinti šiuos du aspektus, labai rekomenduojama, kad klimato kaitos švelninimo planavimui ir įgyvendinimui atstovaujantys suinteresuotieji subjektai dalyvautų prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo ir įgyvendinimo cikle, kad būtų galima nuolat teikti grįžtamąją informaciją ir atlikti kryžminę patikrą (taip pat žr. 1.3 ir 1.6 etapus).

Siekiant nustatyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sąveiką, gali būti naudingi šie aspektai:

• Ar prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai daro poveikį klimato kaitos švelninimo tikslams? Pavyzdžiui, kai kurioms prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms gali prireikti daugiau energijos; pasirinkus naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją bus galima pasiekti mažiau neigiamų kompromisų su klimato kaitos švelninimu.

• Ar klimato kaitos švelninimo veiksmai daro poveikį prisitaikymo prie klimato kaitos tikslams? Pavyzdžiui, miško įveisimas, kuriuo siekiama padidinti anglies dioksido sekvestraciją kaip švelninimo priemonę sausringame regione, gali lemti didesnę ribotų ir mažėjančių vandens išteklių paklausą, taigi ir apriboti prisitaikymo galimybes. Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės taip pat gali konkuruoti dėl žemės išteklių. Todėl integruotas planavimas labai rekomenduojamas siekiant nustatyti naudingiausią klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių derinį.

• Ar yra kitų procesų, darančių poveikį klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmams? Tai galėtų būti procesai įvairiose politikos ir sprendimų priėmimo srityse, galintys daryti netiesioginį poveikį tiek klimato kaitos švelninimui, tiek prisitaikymui prie jos, pvz., žemės naudojimo ir miestų teritorijų planavimo, vandens išteklių planavimo, nelaimių rizikos valdymo, strateginio vystymosi planavimo, biudžeto aspektų, infrastruktūros projektų, sveikatos ir socialinės politikos ir kt. srityse. Siekiant užtikrinti įvairių strateginių tikslų suderinamumą, labai svarbu klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos aspektus integruoti į visas atitinkamas sprendimų priėmimo sritis (žr. 5.3 etapą).

• Ar yra sprendimų, kuriais didinama papildoma nauda arba pasiekiama kompromisų tarp prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo? Tai galėtų būti sprendimai, tiesiogiai susiję tiek su prisitaikymu prie klimato kaitos, tiek su jos švelninimu, tačiau juose nėra aiškiai atsižvelgiama į papildomą naudą ir kompromisus, pvz., susijusius su vandens paskirstymu hidroenergijai ir vartojimui, biudžeto asignavimais klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklai, stebėsenos sistemomis, apimančiomis tiek prisitaikymą prie klimato kaitos, tiek jos švelninimą, sprendimais dėl žiniasklaidos informavimo, kuriais pirmenybė teikiama nesubalansuotam klimato kaitos švelninimui arba prisitaikymui prie jos. Visais atvejais, kai priimami sprendimai, turintys tiesioginį poveikį tiek prisitaikymui prie klimato kaitos, tiek jos švelninimui, labai rekomenduojama sukurti mechanizmus, kuriais būtų aiškiai sprendžiami sąveikos klausimai.

Pagrindiniai miestų sektoriai, kuriuose prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sinergija yra didžiausia, yra teritorijų planavimas, energetika ir statyba (pastatai) (žr. 2.3 etapą).

Siekiant tinkamai atsižvelgti į šiuos tarpusavio sąsajų aspektus, klimato kaitos švelninimo aspektai turi būti įtraukti į visą prisitaikymo ciklą, visų pirma nustatant, vertinant ir atrenkant prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes (žr. 3 ir 4 etapus). Be to, parengtoje prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje ir veiksmų plane (žr. 5.1 etapą)turėtų būti aptarta sąveika ir sinergija su klimato kaitos švelninimo pastangomis.