All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAprašymas
Klimato kaitos poveikio mūsų visuomenei mastas priklauso nuo poveikio, pažeidžiamumo (susijusio su socialiniu ir ekonominiu vystymusi) ir pavojų rūšies. Bet kuriuo atveju prisitaikymas prie klimato kaitos reikalingas visais lygmenimis: vietos, regioniniu, nacionaliniu, tarpvalstybiniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis. Dėl skirtingo klimato poveikio masto ir pobūdžio įvairiuose Europos regionuose dauguma prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų įgyvendinamos regionų ar vietos lygmenimis. Gebėjimų stiprinimas dažnai, jei ne visada, yra esminė prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų dalis.
Gebėjimų stiprinimas – tai procesas, kurio metu asmenys arba organizacijos įgyja, tobulina arba išlaiko įgūdžius, žinias, priemones, įrangą ar kitus išteklius, kad galėtų kompetentingai atlikti savo darbą. Tai taip pat susiję su tolesniu veiklos rezultatų gerinimu ir tokiu būdu su didesniu pajėgumu. Gebėjimų stiprinimas ir gebėjimų stiprinimas dažnai naudojami pakaitomis. Taigi gebėjimų stiprinimas, kitaip tariant, yra investicija į visuomenės veiksmingumą ir tvarumą ateityje.
Informuotumo didinimas ir žinių apie tikėtiną kintančio klimato poveikį ir poreikį prisitaikyti kaupimas paprastai yra gebėjimų stiprinimo pastangų atspirties taškas. Esamų ir numatomų su orais ar klimatu susijusių (ekstremalių) įvykių arba lėtai prasidedančių įvykių (pvz., kylančios temperatūros, dykumėjimo, biologinės įvairovės nykimo, žemės ir miškų alinimo, ledynų atsitraukimo, vandenynų rūgštėjimo, jūros lygio kilimo, druskėjimo ir kt.) stebėjimai, prognozės ir projekcijos, žalos statistika ir informacija apie galimus prisitaikymo veiksmus yra prisitaikymo gebėjimų stiprinimo pagrindas. Tačiau gebėjimų stiprinimas apima ne tik informuotumo didinimą ir žinių kaupimą, bet ir žmonių įgalėjimą ugdant naujas kompetencijas ir įgūdžius.
Gebėjimų stiprinimas skirtas konkrečioms tikslinėms grupėms, susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos, kaip specialistams, dirbantiems konkrečiame regione, daugiausia dėmesio skiriant konkrečiai klimato grėsmei ir (arba) sektoriui arba sprendžiantiems su daugiasektoriu ir daugialypiu grėsmių suvokimu susijusius klausimus. Gebėjimų stiprinimas yra svarbus ne tik vienu metu, bet ir neatsiejamas per visą prisitaikymo ciklą. Gebėjimų stiprinimas gali būti remiamas įvairia veikla, pavyzdžiui, tiksliniais renginiais, diskusijomis, dalijimusi informacija per interneto platformas ir portalus (pvz., „Climate-ADAPT“, „WeADAPT“, „OPPLA“, nacionaliniais prisitaikymo portalais, tarpvalstybiniais prisitaikymo portalais ir kt.), naujienlaiškiais, ataskaitomis, politikos informaciniais pranešimais, vaizdo įrašais, brošiūromis, projektais ir kt. Yra įvairių gebėjimų stiprinimo būdų, kuriuos galima suskirstyti į šias kategorijas:
- švietimas (pvz., per mokyklas, universitetus, kitus švietimo paslaugų teikėjus);
- mokymas (pvz., kursai, seminarai, internetiniai seminarai, e. mokymasis);
- tinklų kūrimas (pvz., konferencijos, praktiniai seminarai, dalijimosi platformos, praktikos bendruomenės, kompetencijos tinklai);
- specialus ugdomasis vadovavimas;
- techninė pagalba (pvz., ekspertų misijos, poriniai projektai);
- Dėmesys rizikos grupėms.
Partnerystė ir dalijimasis patirtimi bei žiniomis yra svarbūs veiksniai, ilgainiui padedantys toliau stiprinti gebėjimus ir mokytis.
Švietimas ir mokymas yra pagrindinės gebėjimų stiprinimo pastangos siekiant padidinti informacijos ir žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos tvarumą ir institucionalizavimą. Šias profesinių gebėjimų stiprinimo pastangas galima pasiekti pasitelkiant konkrečioms aplinkybėms pritaikytą arba specialiai pritaikytą švietimą ir mokymą. Esamose arba naujose švietimo ir mokymo iniciatyvose, skirtose įvairioms grupėms ir prieinamose įvairiuose sektoriuose ir srityse, vis daugiau dėmesio skiriama su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiam turiniui. Pavyzdžiai – švietimo pastangos mokyklose ir universitetuose, taip pat specialios programos, kursai ir renginiai. ES lygmeniu viena iš šioje srityje vykdomų iniciatyvų yra „Climate-KIC Education“, pagal kurią teikiamos švietimo ir kitos gebėjimų stiprinimo iniciatyvos pasitelkiant aukštąsias mokyklas, profesinį mokymą ar internetinius kursus. Specialistų mokymas prisitaikymo prie klimato kaitos srityje padeda geriau atlikti darbą ir taip padidinti gebėjimą prisitaikyti ir atsparumą klimato kaitai, tačiau taip pat gali būti vertinamas kaip galimybė novatoriams ir įmonėms rasti klimato kaitos problemų sprendimus. „Climate-ADAPT“ suteikia galimybę naudotis įvairia pajėgumų mokymo medžiaga (projektais, vadovais, vadovais, mokymo rinkiniais ir kt.), įskaitant, pavyzdžiui:
- projektas „Prisitaikymas prie klimato kaitos rengiant mokymus, vertinimą ir pasirengimą (klimato spąstai)“
- projektas „Klimato kaita: iššūkis rengiant taikomųjų augalų mokslininkus (AGRISAFE)
- įgyvendinant projektą RAMSES parengtas Pereinamojo laikotarpio vadovas ir mokymo priemonių rinkinys;
- Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio klimato mokymo rinkinys
- Vakarų Norvegijos mokslinių tyrimų instituto (WRNI) teikiamus mokymo apie prisitaikymą prie klimato kaitos interneto išteklius;
- įgyvendinant projektą SWITCH sukurtas Mokymų stalas, skirtas ateities miesto vandentvarkai.
Mokymas taip pat gali būti orientuotas į konkretų sektorių, pavyzdžiui, Vokietijos iniciatyvos „Šilumosvaldymas ambulatorinės priežiūros srityje. Sveikatos priežiūros specialistų ir slaugytojų švietimas“ atveju. Viena vertus, parengtoje mokomojoje medžiagoje buvo atkreiptas dėmesys į su karščiu susijusių sveikatos problemų svarbą slaugos darbuotojams ir medicinos padėjėjams, kita vertus, ji buvo parengta ir kvalifikuota taikyti tinkamas sveikatos priežiūros priemones karščio bangų laikotarpiais. Mokomoji medžiaga parengta pagal apverstos klasės metodą, todėl atitinka šiuolaikišką, į besimokantįjį orientuotą mokymo struktūrą. Šioje mokymo medžiagoje svarbus vaidmuo tenka ne tik žinių perdavimui, bet ir žinių taikymui. Medžiaga yra viešai prieinama ir ja gali naudotis įvairūs viešieji ir privatieji mokymo ir švietimo paslaugų teikėjai.
Papildoma informacija
Nuorodinė informacija
Adaptacijos detalės
IPCC kategorijos
Socialiniai: informaciniai, Socialiniai: mokymosi galimybėsSuinteresuotųjų šalių dalyvavimas
Labai svarbu įtraukti subjektus ir (arba) tikslines grupes, kuriems gebėjimų stiprinimas bus naudingas, į konkrečių gebėjimų stiprinimo būdų kūrimą ir projektavimą. Taip užtikrinama, kad parengtas turinys ir pranešimai atitiktų naudotojų poreikius ir būtų išversti į konkrečius tikslinės grupės veiklos kontekstus. Dažnai gebėjimų stiprinimas yra neatsiejama platesnių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesų dalis.
Sėkmė ir ribojantys veiksniai
Kadangi skirtingos tikslinės grupės domisi įvairiomis žiniomis, medžiagą, net jei ji prieinama, reikia pritaikyti ir padaryti aktualią tikslinei auditorijai. Poreikiai labai skiriasi – nuo labai bendro pobūdžio žinių (pvz., mokyklinio amžiaus vaikams) iki labai konkrečios ir išsamios informacijos (pvz., specialistams, pvz., gydytojams ir sveikatos priežiūros specialistams).
Išlaidos ir nauda
Išlaidos ir reikalingos pastangos priklauso nuo jau turimos medžiagos ir įgūdžių, reikalingų gebėjimams stiprinti, švietimui ir mokymui. Kuo geriau medžiaga yra orientuota į vartotojo poreikius, tuo mažesnės išlaidos.
Nauda gali būti labai didelė dėl asmeninio tapatinimosi su poreikiu prisitaikyti ir naujų žinių taikymo asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Gebėjimų stiprinimas, švietimas ir mokymas taip pat padeda skleisti žinias ir jas taikyti praktikoje.
Teisiniai aspektai
Įgyvendinimo laikas
Tipinis visapusiškos gebėjimų stiprinimo iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpis svyruoja nuo 1 iki 3 metų.
Visą gyvenimą
Gebėjimų stiprinimą gali nepriklausomai vykdyti švietimo įstaigos ir (arba) paslaugų teikėjai ir daugelis kitų. Laiko limito nėra. Tačiau gebėjimų stiprinimo medžiagas reikia reguliariai atnaujinti.
Nuorodinė informacija
Svetainės:
Nuorodos:
ECBI (2018 m.). „Pocket guide to capacity building for climate change“ („Kompetencijos klimato kaitos srityje stiprinimo vadovas“).
Swart, R., J., ir Singh, T., (2013). TARPININKAVIMAS ir prisitaikymo prie klimato kaitos uždaviniai: tinkamų metodų ir priemonių, padedančių priimti sprendimus dėl prisitaikymo prie klimato kaitos,nustatymas. Alterra, Wageningen UR, Wageningen, Nyderlandai, p. 32.
Paskelbta Climate-ADAPT: Apr 18, 2025
Language preference detected
Do you want to see the page translated into ?