Miestų žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros planavimas

Miestųžaliosios infrastruktūros planavime irNbSprojektavimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesereikia taikyti dalyvavimu grindžiamus metodus. Bendradarbiavimas su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais gerina žinių perdavimą tarp subjektų,o galimų socialinių ar institucinių kliūčių šalinimas yra labai svarbus siekiant didinti visuomenės pritarimą šiems sprendimams ir rasti geriausią variantą, kuriuo būtų atsižvelgiama į vietos socialines ir politines aplinkybes. Ypačsvarbus vaidmuo tenkavietos ir regionų valdžios institucijoms, todėl būtinas tvirtashorizontalusis ir vertikalusis bendradarbiavimas, tačiau taip patsvarbusryšys su privačiuoju sektoriumi. 

Miestų kraštovaizdžiovaldymas yra sudėtingas procesas, kuriam taikomos prieštaringos darbotvarkės, tokios kaip būstas, transportas, komercinė infrastruktūra ir ekonomika. Miestų žaliąją infrastruktūrą reikia visapusiškai planuoti ir prižiūrėti. Viso miesto žaliųjų erdvių tinklo su sujungtais koridoriais sukūrimas turi būti įvertintas ir įvertintas kaip vienas iš pagrindinių žemės naudojimo būdų kartu su kitais pagrindiniais žemės naudojimo sektoriais. Konkuruojantys ir prieštaringi žemės naudojimo interesai, silpnas bendradarbiavimas su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais (pvz., žemės savininkais, statybos sektoriumi, investuotojais) arba izoliuotas mąstymas miesto administracijoje gali būti stiprūs ribojantys veiksniai. Nepakankamos žinios apie naudą arba patirtis, kaip įgyvendinti arba kurti NbS, gali sukelti neigiamą specialistų, politikos formuotojų ar piliečių požiūrį. 

Vietos aplinkos, socialinis, kultūrinis ir institucinis kontekstas daro didelę įtaką UGI planavimo ir konkrečių NbS įgyvendinimo sėkmei. Todėl miestams buvo parengti įrodymais pagrįsti standartai ir gairės, siekiant užtikrinti veiksmingą ir dalyvaujamąjį įvairių NbS UGI planavimą ir valdymą, pavyzdžiui, keliuose ES finansuojamuose projektuose (pvz., „GREEN SURGE“,„ThinkNature“,„Naturvation“). Be to, integraciniai ir įtraukūs valdymo metodai, pvz., mozaikinis valdymas (derinant aktyvaus pilietiškumo mikrolygmenį su strateginio miestų planavimo makrolygmeniu, Buijs et al., 2019 m.), yra geri būdai skatinti socialiai darnų ir bendradarbiavimu grindžiamą UGI planavimą, įgyvendinimą ir priežiūrą.

Žaliųjų erdvių praradimas, natūralios ekosistemos būklės blogėjimas, miestų struktūros tankėjimas ir didėjanti asfaltuoto dirvožemio dalis daro neigiamą poveikį vandens ciklui, oro kokybei, vietos temperatūrai ir mažina miestų atsparumą klimato kaitai. Tai brangiai kainuoja visuomenei ir miestų žalinimui (pvz., medžių sodinimui arba naujos žaliosios erdvės kūrimui), nualintų ekosistemų atkūrimui, mažai intensyvaus valdymo praktikos pasirinkimui parkuose arba vietos gamtos procesais pagrįstų sprendimų kūrimui, todėl, palyginti su tradiciniais inžineriniais sprendimais, galima tiesiogiai sutaupyti daug lėšų nuotėkio vandeniui ar potvyniams kontroliuoti. Be to, šie žalieji veiksmai taip pat teikia daug netiesioginės ekonominės naudos, pvz., pritraukia investuotojus ir sukuria naujų darbo vietų įvairiuose sektoriuose.  Kita nauda gali būti susijusi su turizmo ekonomikos augimu. Žaliųjų erdvių prieinamumas gali atlikti svarbų vaidmenį apibūdinant tai,ką miestai gali pasiūlyti (Terkenli, et a. 2020), pasirenkant juos, ypač vietovėse, kuriose yra didelis karščio pavojus (pvz., karštoje Viduržemio jūros regiono vasarą).

UGI planavimo ir NbS diegimo išlaidos gali labai skirtis priklausomai nuo daugelio vidinių veiksnių, tokių kaip erdvinis mastas, technologijų naudojimas sprendimuose, techninės priežiūros dažnumas ir remonto poreikis. Paprastai priežiūros išlaidos yra mažiausios natūraliose ekosistemose, tokiose kaip likusios buveinės (pvz., miesto miškai ar šlapynės) arba pusiau natūralios ekosistemos (pvz., pievų pakeitimas pievomis). Kai kurių rūšių NbS diegimo ir priežiūros išlaidas iš dalies arba visiškai padengia piliečiai (pvz., ūkininkavimas mieste), NVO (pvz., nualintų buveinių atkūrimo veiksmai) arba privačios įmonės (audros vandens tvenkiniai paviršinėms nuotekoms tvarkyti). Europos Sąjunga, siūlydama finansinę paramą pagal Europos žaliąjį kursą, stiprindama žinių apie sėkmingus atvejus perdavimą (pvz., Miestų gamtos atlasas)ir siūlydama viešąsias skaitmenines platformas bendradarbiavimui su privačiuoju ir viešuoju sektoriais skatinti (Pažangiųjųmiestų prekyvietė),dėjo daug pastangų, kad sutelktų NbS Europoje. 

Žaliosios erdvės ir NbS miestuose gali padėti sumažinti nelaimių riziką, pagerinti vandentvarką ir užtikrinti vietinį vėsinimo poveikį, kad būtų galima geriau susidoroti su aukšta temperatūra ir karščio bangomis. Žalioji ir mėlynoji infrastruktūra ne tik padeda spręsti konkrečius aplinkos uždavinius, bet ir duoda papildomos naudos, kuri viršija jų pagrindinę paskirtį. Pavyzdžiui, parkai ir vandens telkiniai gali padidinti miesto grožį ir kartu būti laisvalaikio erdvėmis, skatinančiomis psichinę ir fizinę gerovę (Nilssonir Johansson, 2021).

Kita papildoma nauda: remti miestų biologinę įvairovę, anglies dioksido saugojimą (švelninimą), oro taršos mažinimą, suteikti poilsio, gamtos patirties erdves ir užtikrinti didesnę socialinę, fizinę ir psichinę gerovę. NbS miestų teritorijose gali padėti siekti kelių darnaus vystymosi tikslų (DVT), ypač su darniais miestais susijusių tikslų (11). 

Daugelyje ES valstybių narių miestų žalioji infrastruktūra ir gamtos procesais pagrįsti sprendimai jau buvo remiami nacionalinės teisės aktais, susijusiais su žemės naudojimo planavimu, paviršinių nuotekų tvarkymu, paviršinių vandenų ar biologinės įvairovės apsauga. Buvo sukurtos paskatos ir mokėjimai, kuriais skatinama įgyvendinti NbS ir UGI, o ne tradicinę pilkąją infrastruktūrą. Be to, vietos zonoms nustatyti gali būti naudojamos specialios planavimo priemonės, pvz., biotopų ploto koeficientas (žr., pvz., Berlyno atvejo tyrimą), siekiant reikalauti, kad dalis teritorijos būtų palikta kaip žalioji erdvė. Europos Sąjunga tvirtai remia žaliosios infrastruktūros ir gamtos procesais pagrįstų sprendimų koncepciją didinant atsparumą klimato kaitai, tvarią vandentvarką ir žmonių gerovę bei biologinę įvairovę Europos miestuose. Pavyzdžiui, UGI ir NbS laikomos pagrindinėmis sąvokomis: 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija (2020 m.), ES žaliosios infrastruktūros strategija (2013 m.) ir ES vandens pagrindų direktyva. Galiausiai 2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje pabrėžiama, kad svarbu skatinti gamtos procesais pagrįstus prisitaikymo sprendimus, be kita ko, didinant jų mastą miestų lygmeniu. 

Įgyvendinimo trukmė skiriasi priklausomai nuo erdvinio masto– nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Pavyzdžiui,nedidelio mastoNbS, pavyzdžiui, žaliųjų sienųar vietinių biofiltrų,diegimas yra gana greitas procesas, o faktinis statybos laikas trunka mažiau nei metus. Tačiau planavimas ir projektavimas,oficialių leidimų gavimas, integravimas į kitus planavimo ir plėtros procesus gali pailginti įgyvendinimo laiką. Didelio masto žaliųjų erdvių planavimas ir įgyvendinimas (pvz., daugiafunkcio parko kūrimas) gali užtrukti keleriusmetus. Naujų žaliųjų erdvių techninis įgyvendinimas taip pat yratrumpesnisnei visiškas ekologinis įgyvendinimas. Gali praeiti keleri metai, kolaugalija, pasodinta žaliosiose erdvėse arba pavieniuose NbS, pvz.,žaliuosiuose stoguose,atliksvisas savo ekosistemos funkcijas (pvz., klimato kaitos švelninimą arba vandens ir maistinių medžiagų sulaikymo pajėgumą). 

Numatomas tarpusavyje sujungtos miesto žaliosios infrastruktūros gyvavimo laikasturėtų būti labai ilgas,daug ilgesnis nei pavieniaipastatai arinfrastruktūra. Vienos žaliosios erdvės amžius gali svyruoti nuo kelių šimtų metų (pvz., istorinių parkų)iki kelerių metų (pvz., žaliųjų stogų). Vieno Nb Starnavimolaikas taip pat gali skirtis, tačiau tikslas yra ilgalaikis išlaikymas.