European Union flag
Pakrančių erozijos problemos sprendimas Markės regione (Italija)

© Marche Regional Administration

Markės regionas sprendžia pakrančių erozijos problemą per paplūdimių maitinimą, uolų stabilizavimą ir renatūralizavimo intervencijas. Veikla suderinta su dviemregioninės valdžios parengtais integruoto pakrančių zonų valdymo planais.

Imtasi įvairių veiksmų siekiant spręsti erozijos problemą Italijos Markės regiono pakrantės zonoje. Pakrantės atkarpoje tarp Sirolo ir Numana savivaldybių atliktos intervencinės priemonės yra pavyzdys to, kas buvo įgyvendinta visoje regiono pakrantėje. Intervencijos apėmė: paplūdimių maitinimas, uolų stabilizavimas ir dalies dirbtinio rifo pašalinimas. Šio darbo metodas buvo nustatytas regiono integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) plane, kuris pirmą kartą buvo paskelbtas 2005 m. vasario mėn., o vėliau atnaujintas 2019 m. Klimato kaitos poveikis palaipsniui tampa vis svarbesnis valdant pakrančių eroziją Markės regione: nors jos jau pripažintos, jos nebuvo pagrindinė pagal pirmąjį IPZV planą (2005–2016 m.) vykdomų veiksmų varomoji jėga. Naujajame IPZV plane klimato kaitos klausimas sprendžiamas tiesiogiai, vadovaujantis Italijos nacionalinėmis Pakrančių apsaugos nuo erozijos ir klimato kaitos poveikio gairėmis.

 

Atvejo analizės aprašymas

Iššūkiai

Iki šiol Markės regiono pakrantės zonoje vykdytais veiksmais buvo siekiama atkurti dėl erozijos atsitraukusią pakrantę ir sustiprinti pakrantę nuo audrų ir potvynių rizikos, visų pirma susijusios su audrų bangomis, kurios pastaraisiais metais kėlė didelį susirūpinimą. Darbais taip pat siekiama sumažinti nuošliaužų palei pakrantės uolas riziką.

Šiame atvejo tyrime išsamiau aprašomi veiksmai, kurių imtasi dviejose – Sirolo ir Numana – savivaldybėse. Čia galima rasti tris pagrindinius pakrantės tipus: i) paplūdimį priešais uolą; ii) skardžio paviršius ant vandens linijos; ir iii) palyginti platus pakrantės paplūdimys, tačiau pakrantėje yra nedaug kopų, kurios kyla link vidaus kalvų. Sirolo savivaldybėje, kurioje randami pirmieji du kranto linijos tipai, San Michele paplūdimio eroziją lydėjo miško įveisimas, dėl kurio sumažėjo paplūdimio plotas ir buvo nukirstos nuosėdos. Be to, bangos, patekusios į Conero kalno jūros uolos bazę, netoli Sirolo, gali sukelti nuošliaužas, kurios gali kelti pavojų daliai miesto. Numanos savivaldybėje dėl erozijos sumažėjo santykinai ilgos ir plačios pakrantės plotis, todėl pakrantės kelias priartėjo prie pakrantės. Ši teritorija driekiasi iki Musone upės; dėl darbų šioje upėje sumažėjo nuosėdų pernešimas į krantą ir padidėjo erozija.

Iš esmės spręstini uždaviniai kilo dėl ankstesnių žmogaus intervencijų. Pavyzdžiui, regiono upių, įskaitant Musone upę, pakeitimai Numanos paplūdimio teritorijos pietuose sumažino nuosėdų transportavimą į jūrą ir paplūdimius. Kitas pavyzdys yra darbas, skirtas pastatyti didelius blokus prie Conero kalno jūros uolos pagrindo: Nors ketinta apsaugoti uolą. Atrodo, kad jie pabrėžia bangų energiją.

Įgyvendinus 2007 m. Potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo direktyvą (Direktyva 2007/60/EB) buvo galima nustatyti tris jūrų potvynių scenarijus Markės regione. Šiuose scenarijuose atsižvelgiama į du procesus: laikinas vandens lygio padidėjimas dėl epizodinių audrų antplūdžių (padidėjimas dėl žemo barometrinio slėgio ir vėjo netoli kranto) ir bangų struktūros (padidėjimas dėl trūkstančių bangų), taip pat jų atsiradimas dėl astronominio potvynio. Klimato kaita ir jūros lygio kilimas gali dar labiau padidinti potvynių ir erozijos riziką. Klimato kaitos sukeltas jūros lygio kilimas buvo įtrauktas prie didžiausio atskaitinio bangų aukščio pridedant 10 proc. Trijuose jūrų potvynių scenarijuose atsižvelgiama į tris ekstremalių jūros lygių grįžimo laikotarpius: 20 metų, 100 metų ir daugiau kaip 100 metų (kitaip išreiškiama kaip atitinkamai 5 %, 1 % arba daugiau kaip 1 % tikimybė per metus). Vandens lygis, susijęs su trimis grįžimo laikotarpiais, įskaitant 10 % padidėjimą dėl jūros lygio kilimo, yra atitinkamai 1,79 m, 2,45 m ir 3,20 m virš vidutinio jūros lygio. Šiais scenarijais remtasi nustatant žemes, kurios galėtų būti užtvindytos kovo mėn. regione, ir atitinkamai planuojant bei valdant apsaugos priemones.

Prisitaikymo priemonės politinis kontekstas

Case mainly developed and implemented because of other policy objectives, but with significant consideration of climate change adaptation aspects.

Adaptacijos priemonės tikslai

Pagrindinis įgyvendintos intervencinės priemonės tikslas – apsaugoti paplūdimių teritorijas (visų pirma apatines paplūdimio dalis) ir uolas nuo erozijos. Be to, įgyvendinamais veiksmais siekiama apsaugoti gyvenvietes ir pakrančių zonos turizmo ekonomiką. Be to, regiono IPZV plane išdėstytame bendrame strateginiame požiūryje daugiausia dėmesio skiriama veiksmams, kuriais siekiama spręsti nuosėdų erozijos ir kaupimosi palei pakrantę disbalanso problemą ir mažinti pakrančių apsaugos priemonių poveikį aplinkai ir kraštovaizdžiui.

Be šių tikslų, orientuotų į apsaugą, intervencinėmis priemonėmis taip pat siekiama stiprinti pakrantės teikiamas rekreacines galimybes (taigi ir turizmą) ir gerinti gamtos apsaugą.

Sprendimai

Pagal pirmąjį IPZV planą (2005–2016 m.) 176 km ilgio Markės pakrantėje įgyvendintos 277 pakrančių apsaugos priemonės. Tai apėmė tiek naujų struktūrinių priemonių (t. y. molo ir jūros sienelių) priežiūrą ir įgyvendinimą, tiek neprivalomų priemonių (t. y. paplūdimių maitinimo, daugiausia naudojant medžiagas, paimtas iš vidaus karjerų ir upių telkinių) įgyvendinimą. Sirolo savivaldybėje paplūdimiams maitinti buvo panaudota apie 156 000 m3 smėlio ir žvyro palei 1 200 m ilgio pakrantę San Michele įlankoje. Numanos savivaldybėje buvo pašalintas į šiaurę nuo kaimo esantis molas ir palei 1500 m paplūdimio frontą panaudota apie 172 000 m3 smėlio ir žvyro. Smėlis ir žvyras, naudojami paplūdimiams maitinti, buvo iškasti iš vidaus šaltinių ir vežami į paplūdimio zonas, kuriose vyko erozija. Medžiagos atitiko tikslius vietinius reikalavimus: jie buvo aliuvinės kilmės ir turėjo panašią mineraloginę sudėtį, spalvą ir dalelių matmenis, palyginti su pradinėmis paplūdimio medžiagomis. Per tą patį įsikišimą buvo realizuotos dvi groenos, o viena buvo atkurta. Be to, darbas apėmė veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti Conero kalno, esančio netoli Sirolo, skardžio bazę. Šis kalnas paskelbtas „Natura 2000“ teritorija, o į darbus įtrauktas poreikis išlaikyti teritorijos sąlygas.

Antrasis IPZV planas įsigaliojo 2019 m. ir, kaip pirmasis planas, jame numatyta periodiškai išlaikyti anksčiau įgyvendintas griežtas ir neprivalomas priemones ir imtis naujų intervencinių priemonių. Plane taip pat numatytos natūralizacijos intervencijos paplūdimiuose. Tai apima stacionarių pakrančių apsaugos priemonių, pvz., groynes, pašalinimą arba pertvarkymą ir esamų struktūrinių priemonių pakeitimą kitomis struktūrinėmis arba neprivalomomis priemonėmis. Renatūralizacijos tikslas yra, viena vertus, padaryti pakrantę prieinamesnę rekreaciniam naudojimui, padidinant turimą paplūdimio plotą, ir, kita vertus, atkurti vandens ekosistemas ir pakrančių kopas. Visų pirma visoje regiono pakrantėje planuojamos 37 naujos struktūrinės intervencinės priemonės.

Atsižvelgiant į didelę gamtinę teritorijų vertę Sirolo ir Numanoje, naujajame IPZV plane nenumatyta įgyvendinti struktūrinių priemonių; tačiau planuojama vykdyti priežiūros ir periodinio paplūdimių maitinimo veiklą, kad paplūdimiai būtų prieinami vietos gyventojams ir turistams.

IPZV plane skatinama maitintis paplūdimiuose naudojant pakrančių sistemai nepriklausančias medžiagas, daugiausia pasikartojančias karjeruose ir upių telkiniuose. Tik kelioms intervencinėms priemonėms numatyta naudoti vidaus šaltinius (pakrančių indėlius). Žvyro ir smėlio šaltinių atranka grindžiama teisiniais ir moksliniais kriterijais, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai. Be to, pirmenybė teikiama integruotam požiūriui; savivaldybės raginamos sukurti teigiamą aplinką tarp ekologiškai tvarių dugno gilinimo intervencijų ir paplūdimių maitinimo, susiejant paklausą ir pasiūlą. Šiame kontekste Markės regionas siekia imtis iniciatyvos kuriant smėlio banką – projektą, kuriuo siekiama iš anksto apibrėžti dugno iškastų nuosėdų poreikį ir paskirtį, kuo labiau sumažinant tuos sprendimus, kuriais numatoma jas šalinti sąvartynuose arba jūroje. Tokiu būdu tikimasi optimizuoti nuosėdinių medžiagų prieinamumą.

Papildoma informacija

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

Vykdant veiklą pagal 2005 m. IPZV planą jau buvo numatytas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Markės regiono administracija informaciją vietos piliečiams teikė skrajutėmis ir naujienlaiškiais. Be to, buvo surengti pokalbiai su turizmo veiklos vykdytojais dviejose Sirolo ir Numanos savivaldybėse, taip pat susitikimai su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant žvejybos ir turizmo sektorius.

2019 m. IPZV planas buvo parengtas kartu su viešaisiais ir privačiaisiais suinteresuotaisiais subjektais, nuolat informuojant ir konsultuojantis apie planuojamą veiklą. Plano pasiūlymas buvo pristatytas ir aptartas 2017 m. surengtuose viešuose posėdžiuose. Šiuose susitikimuose dalyvavo prekybos asociacijų atstovai, regionų tarybų nariai, savivaldybių administratoriai, aplinkosaugos organizacijos, technikai, piliečiai ir suinteresuotosios šalys. Pastabų dėl siūlomų priemonių pateikė 52 šalys, iš kurių 24 buvo valstybinės, o 28 – privačios. 65 proc. pasiūlytų pakeitimų buvo pritarta. Konsultacijų rezultatai taip pat buvo paskelbti internete. Šiuo metu esamų struktūrų techninę priežiūrą galima atlikti privačių asmenų prašymu, savivaldybėms atlikus vertinimą.

Sėkmė ir ribojantys veiksniai

Pagrindiniai sėkmės veiksniai:

  • sąnaudų ir naudos analizės naudojimas projektų planavimui gerinti;
  • Geras visuomenės informavimas, konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis.

Pagrindiniai ribojantys veiksniai yra šie:

  • Paplūdimio maitinimasis turės būti pakartotas dėl tebesitęsiančios erozijos (siūlomi upių nuosėdų transportavimo atkūrimo darbai ilgainiui galėtų sumažinti būsimą eroziją). Reikia atidžiai įvertinti, ar yra medžiagų paplūdimiams maitinti. Smėlio ir žvyro šaltinio pasirinkimas, sudėtis ir granuliometrija turi atitikti griežtus teisės aktų reikalavimus.
  • Netikrumas dėl biudžeto, susijęs su tolesniu darbu dėl ekonomikos krizės.
Išlaidos ir nauda

Bendros pagal pirmąjį IPZV planą Markės pakrantės zonoje įgyvendintų intervencinių priemonių išlaidos sudarė 93,81 mln. EUR. Šias išlaidas bendrai finansavo Markės regionas (56 proc.), Italijos valstybė (24 proc.), vietos valdžios institucijos (12 proc.), privatūs subjektai (4 proc.) ir Italijos geležinkeliai (4 proc.).

Sirolo ir Numanoje atlikti darbai kainavo atitinkamai 5,69 mln. EUR ir 5,28 mln. EUR.

2019 m. plane numatytos 37 struktūrinės intervencinės priemonės, paskirstytos 23 pakrantės savivaldybėms Markės regione; apskaičiuota, kad jos kainuos 290 mln. EUR.

Nauda apima sustiprintą apsaugą nuo audrų antplūdžio ir kitos rizikos, taip pat papildomą naudą vietos turizmui, taigi ir vietos ekonomikai. Palydovinė stebėsena parodė bendrą pažangos krante tendenciją pradėjus vykdyti planuojamas intervencines priemones. Pakrantė buvo padalinta į transektus. Pažanga ir atsitraukimas buvo registruojami kiekvienai transektai ir sumuojami, kad būtų gautas bendras gautų ar prarastų pakrantės metrų skaičius. 2008 m. Markės kranto linija, palyginti su 1999 m., iš viso atsitraukė 2 257 m. 2012 m. buvo analizuojama teigiama tendencija – palyginti su 1999 m., padaryta 2 445 m pažanga. 2015 m. kranto linijos atsitraukimas vėl buvo matomas, palyginti su 2012 m., tačiau bendra teigiama tendencija, palyginti su 1999 m., išlieka.

2013 m., įgyvendinus priemones Sirolo ir Numanoje, pagal ES finansuojamą projektą „Holistinio požiūrio į Adrijos jūros aplinkos apsaugą tarp pakrančių ir jūrų formavimas“ buvo parengta sąnaudų ir naudos analizė. Analizėje daugiausia dėmesio skirta pajamoms iš turizmo kaip papildomai naudai. Visų pirma analizėje buvo lyginamos finansinės pastangos, kurių reikia siekiant įdiegti pakrančių apsaugos priemones paplūdimiui apsaugoti, su nuostoliais, kuriuos patirtų vietos turizmo sistema, jei sumažėtų turimų paplūdimių skaičius. Tyrime buvo suabejota kriterijais, kurie turi būti nustatyti siekiant nustatyti, kas turėtų padengti apsaugos išlaidas. Joje padaryta išvada, kad privatūs asmenys, pavyzdžiui, vietos turizmo įmonės, gaunantys naudos iš investicijų į pakrančių apsaugą, galėtų būti raginami tiesiogiai prisidėti prie tokioms priemonėms įgyvendinti reikalingų išteklių sutelkimo.

Įgyvendinimo laikas

Pirmajame IPZV plane numatytos priemonės pradėtos įgyvendinti 2004 m. kovo mėn. Intervencijos visoje Markės pakrantėje buvo įgyvendintos per 10 metų laikotarpį. Faktinis darbas Sirolo ir Numana savivaldybėse truko dvejus metus – nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. Antrosios kartos plane taip pat numatytas 10 metų įgyvendinimo laikotarpis.

Visą gyvenimą

Reguliariai turi būti taikomos minkštos priemonės, pvz., Paplūdimio maitinimas ir smėlio judesiai. Reikia toliau taikyti struktūrines priemones. Pagal pirmosios kartos planą (2005–2016 m.) įgyvendintos priemonės iš tiesų prižiūrimos pagal antrosios kartos planą.

Nuoroda informacija

Susisiekite

Marche Regional Administration
Infrastructure, Transport and Energy Service
Via Palestro 19
60100 Ancona - Italia

Giorgio Filomena
E-mail: giorgio.filomena@regione.marche.it 

Gianni Scalella
E-mail: gianni.scalella@regione.marche.it 

Nuorodos

Markės regionas: Interneto svetainė ir IPZV planas

Paskelbta Climate-ADAPT: Apr 11, 2025

Please contact us for any other enquiry on this Case Study or to share a new Case Study (email climate.adapt@eea.europa.eu)

Language preference detected

Do you want to see the page translated into ?

Exclusion of liability
This translation is generated by eTranslation, a machine translation tool provided by the European Commission.