Agrarinė miškininkystė. Ateities žemės ūkis? Monpeljė atvejis

Monpeljė - miestas Pietų Prancūzijoje. Jis įsikūręs kalvotoje vietovėje, 10 km nuo Viduržemio jūros pakrantės prie Lezo upės. Monpeljė vyrauja Viduržemio jūros klimatas (Köppen Csa), kuriam būdingos švelnios, šiek tiek drėgnos žiemos ir labai šiltos, gana sausos vasaros. Vidutinė mėnesio temperatūra svyruoja nuo 7,1 °C (sausio mėn.) iki 23,4 °C (liepos mėn.). Metinis kritulių kiekis yra apie 660 milimetrų, didžiausias rudenį ir žiemą, tačiau vasarą jo nėra. Kaip prognozuojama keliuose tyrimuose, numatoma, kad dėl dažnesnių sausrų ir aukštesnės temperatūros klimato kaita paveiks žemės ūkio sektorių. Siekiant įveikti šį poveikį, būtina, kad Monpeljė žemės ūkis skubiai imtųsi tinkamų prisitaikymo priemonių. Uždavinys – padaryti maisto gamybą veiksmingesnę, tvaresnę ir pajėgesnę susidoroti su numatomu klimato kaitos poveikiu.

Tikslas – užtikrinti, kad Monpeljė žemės ūkio sistemos būtų atsparesnės klimato kaitos poveikiui, pavyzdžiui, kylančiai temperatūrai, sausroms, vandens ir biotiniam stresui ir ekstremalesniems reiškiniams.

Agrarinė miškininkystė yra medžių ir pasėlių auginimo derinys. Pagal projektą SAFE Monpeljė priimta agrarinės miškininkystės schema yra graikinių riešutmedžių ir kviečių auginimo derinys. Agrarinė miškininkystė suteikia kitokią žemės naudojimo galimybę, palyginti su atskirtomis tradicinėmis ariamosios žemės ir miškininkystės sistemomis, ir optimizuoja biologinės sąveikos, sukurtos derinant medžius ir pasėlius, naudą. Medžių ir pasėlių papildomumas leidžia veiksmingiau naudoti turimus išteklius. Agrarinė miškininkystė padeda geriau kontroliuoti dirvožemio eroziją ir didina žemės ūkio tvarumą ir atsparumą. Tai praktika, kuria tausojama aplinka ir kuri turi akivaizdžią naudą kraštovaizdžiui. Agrarinės miškininkystės sklypas išlieka produktyvus ūkininkui ir generuoja nuolatines pajamas, o taip nėra tuo atveju, kai ariamoji žemė atkuriama tik mišku. Agrarinė miškininkystė sudaro sąlygas įvairinti ūkių veiklą ir geriau panaudoti aplinkos išteklius. Be to, laikui bėgant agrarinės miškininkystės ūkiai gali tapti mažiau priklausomi nuo pasėlių subsidijų ir mažiau jautrūs pasėlių kainų svyravimams, nes iš medienos gaunama didelė jų pajamų dalis. Netolimoje ateityje miškingų parkų estetinė vertė taip pat gali būti vertingas žemės ūkio įmonių turtas.

SAFE projekte dalyvavo kelios suinteresuotųjų šalių organizacijos iš Prancūzijos, Nyderlandų ir Graikijos. Prancūzijoje APCA (Nacionaliniai žemės ūkio rūmai Prancūzijoje) buvo atsakinga už agrarinės miškininkystės sistemos parodomųjų sklypų tinklo, kuris dabar yra labai veiksminga agrarinės miškininkystės plėtros priemonė, sukūrimą. Dauguma SAFE projekte dalyvavusių suinteresuotųjų subjektų organizacijų dalyvavo koordinuojant kitus MTP ir D agrarinės miškininkystės projektus Ispanijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.

Pagal projektą SAFE buvo pateikti modeliai ir duomenų bazės, skirti miško kirtimo sistemų pelningumui įvertinti, ir pasiūlytos agrarinės miškininkystės įgyvendinimo politikos gairės. Visų pirma SAFE sukūrė biofizines ir socialines bei ekonomines priemones, skirtas informuoti ūkininkus ir politikos formuotojus apie miškingos agrarinės miškininkystės potencialą prisidėti prie integruotos ir tvarios Europos kaimo vietovių plėtros. SAFE projekto metu įgytos žinios suteikė galimybių ūkininkams padidinti savo konkurencingumą.

Agrarinės miškininkystės sistemos paprastai yra pelningos sistemos. Brangiai kainuoja perėjimas prie agrarinės miškininkystės, kuriam reikia laiko ir kurį reikia remti. Agrarinės miškininkystės sistemos yra ilgalaikės investicijos. Tai užtrunka šiek tiek laiko, kol medžiai subręsta ir suteikia laukiamas funkcijas ir naudą.

Pagrindinę naudą galima apibendrinti taip:

• INRA parodė, kad graikinių riešutų ir kviečių derinio gamyba iš vieno hektaro yra tokia pati kaip 1,4 hektaro su atskirais medžiais ir pasėliais (tai atitinka 40 proc. produktyvumo padidėjimą).
• Agrarinė miškininkystė yra mažiau pažeidžiama dėl klimato kaitos. Medžiai suteikia prieglobstį pasėliams ir sumažina žalą dėl aukštos pavasario temperatūros.
• Biologinė įvairovė didėja, nes ji sukuria įvairias buveines, kuriose gali gyventi laukinių gyvūnų rūšys. Ji taip pat kontroliuoja kenkėjus ir didina apdulkinimą.
• Ūkininkai gali įvairinti savo produktus, didinti pajamas, gerinti dirvožemio ir vandens kokybę, mažinti (vėjo) eroziją ir išvengti potvynių daromos žalos. Pagerėja dirvožemio ir vandens kokybė, todėl užkertamas kelias erozijai.
• Agrarinė miškininkystė atlieka svarbų vaidmenį išlaikant žemę ateities kartoms.
• Tinkamai suprojektuotos ir valdomos agrarinės miškininkystės sistemos gali padėti padidinti atmosferos anglies dioksido sekvestraciją, pagerinti dirvožemio kokybę ir išsaugoti dirvožemį.

Agrarinė miškininkystė apibrėžta BŽŪP reglamento Nr. 1305/2013 (2014–2020 m.) 23 straipsnyje. Yra 23 kaimo plėtros programos (KPP) priemonės, kuriomis galima remti agrarinę miškininkystę žemės ūkio paskirties žemėje.

Monpeljė agrarinės miškininkystės schema įgyvendinama 20 metų.

Agrarinė miškininkystė yra ilgalaikė prisitaikymo priemonė.

Christian Dupraz
Institut Nantional de la Recherche Agronomique (INRA) - SYSTEM
Montpellier, France
E-mail: christian.dupraz@inra.fr

Projektas SAFE: Silvoarable Agroforestry For Europe