Prahos miesto apsaugos nuo potvynių priemonių įgyvendinimas

Praha yra vidutinio klimato zonoje Čekijoje. Ilgiausia Čekijos upė Vltava teka per istorinį Prahos centrą, kuris praeityje buvo linkęs į potvynius.

Kalbant apie kintantį klimatą, didžiausias tikėtinas poveikis gali būti susijęs su temperatūros pokyčiais, drėgnesnėmis žiemomis, džiovintuvų vasaromis, padidėjusiu ekstremalių kritulių kiekiu ir apskritai klimato kintamumu. Numatoma, kad bendras metinis kritulių kiekis Prahoje reikšmingai nesikeis, tačiau prognozės rodo, kad ekstremalių reiškinių daugės (mažesnis kritulių, kurių tendencijos intensyvesnės, skaičius, Prahosprisitaikymo prie klimato kaitos strategija).

Čekija yra viena iš šalių, kuriai galimi potvyniai ateityje kelia didžiausią grėsmę pagal galimos žalos mastą ir kainą, todėl labai svarbu investuoti į prisitaikymo ir apsaugos nuo potvynių priemones. 1997 m. Moravijos regioną ištiko smarkus potvynis. 2002 m. Prahoje įvyko pražūtingas potvynis (grįžimo laikotarpis – 500 metų), kurio bendra žala – 24 mlrd. CZK (1 mlrd. EUR). Šis įvykis buvo pripažintas viena iš brangiausių su oro sąlygomis susijusių nelaimių miesto istorijoje, padariusi didelę žalą infrastruktūrai, būstui ir aplinkai.

2002 m. potvynis gerokai paspartino atsparesnės potvynių rizikos valdymo sistemos, skirtos Prahos miestui apsaugoti, kūrimą. Tuo metu apsaugos nuo potvynių priemonės nebuvo pristatytos ir įvardytos kaip prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, nes prisitaikymas prie klimato kaitos nebuvo politinės darbotvarkės klausimas. Nustatytos priemonės dabar laikomos tinkamomis atsparumui potvynių rizikai didinti, be kita ko, atsižvelgiant į klimato kaitos perspektyvą. Visų pirma, įgyvendintomis priemonėmis dabar galima susidoroti su potvyniais, kurių grįžimo laikotarpis yra 500 metų, taip gerokai padidinant Prahos atsparumą ekstremaliems įvykiams.

Šios intervencijos tikslais prisidedama prie Prahos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje (2020 m.) numatytų veiksmų, kuriais siekiama sumažinti miesto pažeidžiamumą dėl potvynių. Strategijos veiksmai visų pirma apima: potvynių prevencija ir kontrolė Vltavos ir Berounkos upėse bei kituose Prahos sostinės teritorijoje esančiuose vandentakiuose; lietaus vandens valdymo gerinimas; priemonių, kuriomis siekiama sulėtinti paviršinio vandens nutekėjimą iš kraštovaizdžio ir užkirsti kelią erozijai, įgyvendinimą, grįstų vandeniui nelaidžių paviršių pavertimą vandeniui pralaidžiais ir pusiau pralaidžiais paviršiais; tęsti integruotą salpų, vandentakių ir tvenkinių atkūrimą; kraštovaizdžio pralaidumo didinimas ir jo naudojimas poilsiui ir (arba) laisvalaikiui.

Remiantis 2002 m. potvynių patirtimi, potvynių kontrolės priemonės buvo patobulintos ir parengtos taip, kad miestas būtų apsaugotas nuo tokio įvykio kaip 2002 m. potvynis (didžiausias srautas 2002 m. = 5160 m3s-1), kuris atitinka 782 cm vandens lygį, o saugos rezervas yra 30 cm.

Potvynių kontrolės sistemos statyba Prahoje buvo vykdoma 8 etapais, kurių kiekvienas buvo skirtas konkrečiam Vltavos upės sektoriui. Bendras apsaugos nuo potvynių priemonių (stacionarių užtvarų, betoninių tvorų ir mobilių užtvarų) ilgis užbaigus visus etapus yra apie 19,255 km, iš kurių 6,925 km yra mobilios užtvaros.

Prahos apsaugos nuo potvynių sistema buvo baigta ir apsaugo daugumą Prahos dalių nuo potvynių, kurių grąžinimo laikotarpis yra nuo 1 iki 500 metų (vienintelė išimtis yra Zbraslavo rajono, kuriame apsauga yra Q100 + 30 cm saugumo riba, apsauga). 2022 m. buvo išduotas statybos leidimas pakeisti pirmąjį apsaugos nuo potvynių priemonių etapą senamiestyje, kuriame apsaugos lygis buvo tik 100-ąjį ketvirtį. Buvo leista padidinti apsaugą ir taip buvo suvienodintas apsaugos lygis visame mieste (Q500 + 30 cm saugos riba). Taip pat svarstoma galimybė Prahos zoologijos sodui suteikti apsaugą nuo potvynių.

Prieš įrengiant tokią apsaugos sistemą, plotas, kuriam grėsė potvyniai Prahoje, buvo 57,5 kvadratinių kilometrų (iš viso 11,6 proc. miesto). Užbaigus intervenciją, nuo potvynių buvo apsaugotas bendras 52,5 kvadratinių kilometrų teritorijos, kuriai anksčiau grėsė pavojus, plotas. Likutinės teritorijos, kuriose apsauga nuo potvynių yra ribota, yra Sedleco ir Trojos zonos bei Vltavos ir Berounkos upių santakos teritorijos, kurios nėra tankiai apgyvendintos.

Siekiant apsaugoti miestą, jo gyventojus ir neįkainojamą istorinį paveldą nuo tokių didelių potvynių, buvo manoma, kad būtina įdiegti pilkąją infrastruktūrą, kaip išsamiau aprašyta toliau. Žalioji ir mėlynoji infrastruktūra buvo suplanuota kaip papildoma parama potvynių užtvaroms ir laikoma labai naudinga, pavyzdžiui, siekiant kovoti su staigiais potvyniais, kuriuos sukelia itin dideli krituliai.

Pilkosios prisitaikymo priemonės (inžinerinė infrastruktūra), įgyvendintos siekiant kontroliuoti Vltavos upių potvynius, apima:

• Palei Vltavos upę statomos stacionarios užtvaros (klotai, pylimai, grunto piliakalniai, tvirto betono sienos). Pavyzdžiui, uždarymas Čertovkoje (Senamiestis), kuris yra plieninės stumdomosios durys, 23,5 m ilgio, 4,9 m aukščio ir sveria 45 tonas.
• Mobilios užtvaros, kurios daugiausia naudojamos senajame istoriniame centre ir iš dalies aplinkinėse vietovėse. Mobilios užtvaros saugomos centrinėje Dubečo saugykloje ir mažesnėse Zbraslavo dalyse. Judriųjų užtvarų transportavimas ir įrengimas vietovėse, kurias gali paveikti potvyniai, grindžiamas Prahos miesto potvynių valdymo planu. Dubeče buvo pastatyta mokymo zona mobiliems barjerams įrengti. Šio skyriausdarbuotojai yra nuolat mokomi. Be to, kartą per metus pasirinktoje miesto apsaugos nuo potvynių infrastruktūros dalyje atliekamas mobiliųjų elementų įrengimo bandymas.
• Kitos priemonės, pvz., kanalų tiesimo tinklo palei Vltavos upę uždarymas, siurblinės sistemos ir apsauginiai vožtuvai.

Įdiegtos apsaugos nuo potvynių sistemos sėkmė pasitvirtino per 2013 m. potvynį, kai buvo apsaugota didelė miesto dalis palei Vltavos upę ir užtvindytos tik labai nedidelės teritorijos. Po kiekvieno potvynio parengiamos vertinimo ataskaitos, kurios yra palyginti išsamūs dokumentai (čekų kalba). Vertinimo ataskaitose nustatomi kritiniai taškai, įvertinama žala ir pateikiami pasiūlymai dėl patobulinimų. Nuo 2013 m. Prahoje didelio potvynio nebuvo. Tačiau srautai kelis kartus pasiekė maksimalią 600 m³/ s vertę. Mažiausias įspėjimo apie potvynį lygis yra 450 m3/s. Esant šiam įspėjimo lygiui, apsaugos nuo potvynių sistema jau aktyvuota: iš pylimo evakuojamos transporto priemonės, uždaromi potvynių vartai ir t.t. Mpriemonės daugiausia yra prevencinės ir žalos nepatiriama.

Žalieji ir mėlynieji sprendimai, daugiausia skirti kovoti su staigiais potvyniais, susideda iš mažesnių srautų mieste atgaivinimo, pavyzdžiui, Rokytka. Šiuo atveju pagrindinis tikslas yra sulėtinti nuotėkį ir sumažinti dirbtinius upių vagų pakeitimus (projektas„Strems for Life“, 10 metų trukmės atgaivinimo projektai Prahoje). Kitos žaliosios strategijos ar metodai šiuo metu tiriami, pavyzdžiui, Rohano saloje, Perurbijos parko santakoje ir Trojos baseine bei Imperijos saloje. 

Atsakomybė už apsaugos nuo potvynių priemones Čekijoje, kurios įgyvendinamos nuo 1997 m., padalyta dviem institucijoms nacionaliniu lygmeniu: Žemės ūkio ministerija, kuri visų pirma atsakinga už techninių priemonių įgyvendinimą, ir Aplinkos ministerija, kurios kartu su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir vietos iniciatyvomis yra pagrindinės „žaliųjų“ prisitaikymo priemonių skatintojos.

Regioniniulygmeniu Prahos rotušė, bendradarbiaudama su valstybės įmone Povodí Vltavy, yra atsakinga už potvynių kontrolės priemonių įgyvendinimą Vltavos upėje ir mažuose vandentakiuose. Kai kurios į aplinką orientuotos organizacijos ir vietos piliečių iniciatyvos, teikiančios pasiūlymus, taip pat dalyvauja prisitaikymo procese per konsultacijas. Dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai yra Prahos rotušė, susiję Prahos rajonai, politiniai atstovai, Čekijos hidrometeorologijos institutas, Povodí Vltavy - Vltava upės baseinas ir profesinės įmonės (pvz., Hydrosoft).

Pagrindinės problemos iškilo tvirtinant ir išduodant leidimus įrengti potvynių kontrolės sistemą ir buvo susijusios tiek su suinteresuotųjų subjektų skepticizmu, tiek su kultūros ir istorijos paveldo institucijų suvaržymais. Ribojantys veiksniai visų pirma buvo šie:

• Planuojamos potvynių kontrolės sistemos teritorijoje buvusių žemės sklypų nuosavybės teisių ir santykių klausimai. Žemės nuosavybės ir turtiniai santykiai dažnai trukdo įgyvendinti tokias priemones, tačiau, siekiant išspręsti šią problemą, kitų žemės sklypų privatiems savininkams buvo pasiūlyta kompensacija už kitą žemę arba mainai už kitą žemę.
• Kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo institucijų reikalavimų tenkinimas, ypač istoriniame centre, kur mobiliųjų potvynių kontrolės priemonių linija turėjo būti kuo labiau nematoma. Šiuo atveju projektas turėjo būti pakeistas, ypač atsižvelgiant į medžiagų naudojimą ir vizualinį poveikį. Pavyzdžiui, miesto centre pirmenybė buvo teikiama akmens elementams, o ne nerūdijančiam plienui. Kai kuriose sekcijose betoninės sienos pakeičiamos dirvožemio užtvanka arba nuolatiniai elementai pakeičiami mobiliais.
• Prieštaringas investuotojų, dizainerių ir istorinio paveldo institucijų požiūris į apsaugos nuo potvynių priemonių įgyvendinimą, siekiant išlaikyti panoramas istorinėse miesto dalyse.

Įdiegtos apsaugos nuo potvynių sistemos sėkmė pasitvirtino per 2013 m. potvynį, kai buvo apsaugota didelė miesto dalis palei Vltavos upę ir užtvindytos tik labai nedidelės teritorijos. Kita vertus, 2013 m. potvynis išryškino „silpnąsias vietas“, pavyzdžiui, Rokitkos įlankos siurblinės pajėgumą, kurį planuojama padidinti atsižvelgiant į tą potvynį. Šiuo metu (2023 m.) siurblinės pajėgumų didinimas (du kartus ankstesnis) turi galiojantį statybos leidimą, tačiau statyba dar nepradėta.

Įdiegtų apsaugos nuo potvynių priemonių sąnaudos ir nauda buvo apskaičiuotos konkretiems įvykiams su skirtingu grįžimo laikotarpiu: 20, 50, 100 ir 500 metų potvyniai. Numatomos bendros išlaidos sudaro 145,94 mln. EUR (2013 m.) ir apima: bendros potvynių kontrolės sistemos įdiegimo išlaidos (144,4 mln. EUR, 2013 m.), įrengimo išlaidos vienam renginiui (0,65 mln. EUR, 2013 m.), metinės mobiliųjų užtvarų priežiūros ir saugojimo išlaidos (0,89 mln. EUR, 2013 m.).

Nauda apima didesnę piliečių saugą nuo hidraulinės rizikos ir išvengta žalos turtui išlaidų. Nesant jokios apsaugos priemonės, apskaičiuotos turtinės žalos išlaidos išsamiai aprašytos toliau (mln. EUR įvykiams su skirtingais grįžimo laikotarpiais (Q)):

• Gyvenamieji pastatai – nuo 332 (Q20) iki 1 971 (Q500);
• infrastruktūros ir pramoninių pastatų – nuo 124 (Q20) iki 613 (Q500);
• įranga – nuo 42 (Q20) iki 254 (Q500);
• piliečių evakuacijos, valymo ir kitos išlaidos – nuo 42 (Q20) iki 74 (Q500);
• Aplinkos ir kultūros vertybės – nuo 38 (Q20) iki 57 (Q500).

Apskaičiuota, kad likutinės išlaidos, nepaisant potvynių kontrolės sistemos, svyruoja nuo -410 (Q20) iki -966 (Q500) mln. EUR. Todėl bendros grynosios išvengtos žalos išlaidos yra (mln. EUR), t. y. nuo 168 (Q20) iki 2 003 (Q500).

Palyginus kiekvieno įvykio sąnaudas ir naudą, galima matyti, kad nauda yra didesnė už renginio, kurio grįžimo laikotarpis yra 50 metų (Q50) ir daugiau, sąnaudas. Nauda yra šiek tiek didesnė nei išlaidos, taip pat už potvynius Q20. Tačiau potvynių, kurių atsinaujinimo laikotarpis yra 20 metų, gali pasitaikyti daugiau kartų nei kartą per 80 metų (priemonių taikymo laikotarpis), todėl palyginimas būtų neigiamas.

Net jei būtų svarstomas scenarijus, pagal kurį per numatomą priemonių taikymo laikotarpį (apie 80 metų) būtų tik vienas 50-ojo ketvirčio įvykis (arba ilgesnio grąžinimo laikotarpio įvykiai, t. y. 100-asis ir 500-asis ketvirčiai), nauda vis tiek viršytų išlaidas, taip pat nepaisant metinių priežiūros ir saugojimo išlaidų. Remiantis skaičiavimais galima teigti, kad įvykus bent vienam Q50/100/500 įvykiui arba Q20 įvykiui kartu su kitu įvykiu (Q20/50/100/500) ar bet kokiam kitam jų deriniui, investicijos į potvynių kontrolės sistemą sugrįš.

Siekiant veiksmingai apsaugoti miesto centrą, buvo labai svarbu sukurti pilkąją infrastruktūrą, įskaitant užtvaras nuo potvynių. Remiantis atlikta sąnaudų ir naudos analize, paaiškėjo, kad tai labai veiksminga investicija.

Vandens pagrindų direktyva (2000 m.) ir Potvynių direktyva (2007 m.) yra ES teisinės priemonės, kuriomis Čekijoje buvo siekiama priimti vandens ir potvynių rizikos valdymo teisės aktus.

Nacionaliniu lygmeniudabartinis Čekijos potvynių rizikos valdymas grindžiamas 2000 m. Vyriausybėspatvirtinta Apsaugos nuo potvynių strategija. Be to, 2016 m. Čekijoje buvo priimta kita apsaugos nuo neigiamo potvynių ir erozijos reiškinių poveikio strategija, kurioje naudojamos gamtinės priemonės. Jis grindžiamas gamtos procesais pagrįstų sprendimų, skirtų apsaugos nuo potvynių problemai Čekijoje spręsti, koncepcija, patvirtinta Čekijos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799/2010.

Taip pat parengtas lietaus vandens tvarkymo urbanizuotose teritorijose tyrimas, kuris atitinkaNacionalinio prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plano,patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 34, reikalavimus. Taiyra Prisitaikymo prie klimato kaitos Čekijos sąlygomis strategijos įgyvendinimo dokumentas (2015 m.).

Konkretūs prisitaikymo veiksmai (įskaitant žaliąsias ir mėlynąsias priemones) įtraukti į2020 m. Prahos miestoprisitaikymo prie klimato kaitos strategiją(kuria siekiama sumažinti miesto pažeidžiamumą dėl klimato kaitos poveikio: karščio bangos ir šilumos sala miestuose, potvyniai, nepakankama kritulių vandens infiltracija ir sausros) irPrahos 2030 m. klimato plane.

Be to, 2015 m. gruodžio 12 d. Prahos Tarybos sprendimu Nr. 3213 ir pateikus paraišką, Prahos sostinė tapo iniciatyvos „Mayors Adapt“ (dabar – Merų paktas dėl klimato ir energetikos Europai) nare,taip sutikdama su įsipareigojimu parengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir stebėti bei vertinti prisitaikymo priemonių procesą ir procedūrą.

Galiausiai apsaugos nuo potvynių priemonės Prahos mieste taip pat dera su kitomis nacionalinėmis planavimo priemonėmis:

• Pagrindinių upių baseinų planas (ES direktyvos Nr. 2000/60/EBįgyvendinimas), kuris yra svarbus strateginis vandens planavimo dokumentas. 2007 m. Žemės ūkio ministerijos išleistame dokumente apsauga nuo potvynių nurodyta kaip viena iš trijų pagrindinių temų (vandens, kaip aplinkos sudedamosios dalies, apsauga nuo potvynių ir tausus vandens išteklių naudojimas bei vandentvarka). Dokumente daug dėmesio skiriama prevencinei apsaugai ir pripažįstama, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo potvynių, būtinas tinkamas kraštovaizdžio priemonių, kuriomis didinamas natūralus vandens sulaikymas, ir techninių priemonių, kuriomis sprendžiama nuotėkio iš potvynių problema, derinys.
• Teritorijų plėtros politika (2021 m.), kuri yra strateginis teritorijų planavimo koordinavimo dokumentas. (pvz., erdvinis planas Prahoje).

Prisitaikymo prie klimato kaitos procesas Prahos mieste yra nuolatinė užduotis. Pagrindinės apsaugos nuo potvynių priemonės, skirtos Prahos miestui apsaugoti nuo potvynių (inžinerinė infrastruktūra), buvo sukurtos 1997–2012 m. Šių priemonių įgyvendinimas, įskaitant priemonių projektavimą, projektų rengimą ir kūrimą, užtruko gana ilgai. 2005–2015 m. laikotarpiu buvo įgyvendintos kelios žaliosios ir mėlynosios priemonės, o papildomos priemonės, skirtos prisitaikymo strategijoms ir planams įgyvendinti, vis dar tiriamos.

Apskaičiuota, kad Prahos miesto pagrindinės apsaugos sistemos (inžinerinės infrastruktūros) eksploatavimo trukmė yra maždaug 80 metų, o žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros (srautų renatūralizavimo) trukmė yra neribota.

Jaromír Kačer
Prague City Hall
Environmental Protection Department
Jungmannova 35/29
11000 Prague, Czech Republic
Tel. +420 236 004 267
E-mail: jaromir.kacer@praha.eu

Eliška Krkoška Lorencová
CzechGlobe - Global Change Research Institute, The Czech Academy of Sciences
Department of Human Dimensions of Global Change
V Jirchářích 149/6
11000 Prague, Czech Republic
Tel. +42 060 1383186
E-mail: lorencova.e@czechglobe.cz

Prahos 2030 m. klimato planas

Prahos miesto prisitaikymo prie klimato kaitos strategija

Prahos atgaivinimo projektų dešimtmetis