Ekologinio ir socialinio vandens tarifas Diunkerke (Prancūzija)

Manoma, kad klimato kaita neigiamai paveiks vandens prieinamumą. Miestai ir regionai turi rasti būdų, kaip padidinti vandens naudojimo efektyvumą ir sumažinti vandens suvartojimą. Ekonominės paskatos gali būti veiksminga vandens naudojimo efektyvumo didinimo priemonė, tačiau padidėjusios vandens kainos gali trukdyti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams užtikrinti tinkamą prieigą prie geriamojo vandens. Tai nepriimtina, nes prieiga prie saugaus geriamojo vandens apibrėžiama kaip pagrindinis poreikis ir žmogaus teisė, todėl tai yra vienas iš Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. Yra didelė rizika, kad ši teisė nebus suteikta mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, jei vandens kainos taps neįperkamos.

Šiomis aplinkybėmis pagrindinis iššūkis Diunkerko vietovei yra tiesioginės prieigos prie gėlo vandens išteklių trūkumas.

Dunkerque (Prancūzija) teritorijoje vandens paslaugas teikia Dunkerque Eau sindikatas (SED),viešoji vietos valdžios institucijų asociacija, aptarnaujanti apie 215 000 gyventojų. Geriamasis vanduo gaunamas iš gruntinio vandens kaimyninėje Audomarois vietovėje, esančioje už daugiau kaip 40 km, o paviršinis vanduo naudojamas vandens poreikiams, susijusiems su intensyvia pramonine veikla toje vietovėje, patenkinti. Šiuo tikslu aštuntajame dešimtmetyje buvo sukurti du atskiri paskirstymo tinklai, atskiriantys buitiniam naudojimui skirtą vandenį nuo pramoniniam naudojimui skirto vandens. Regionas buvo vienas iš labiausiai paveiktų klimato kaitos poveikio, dėl kurio padidėjo temperatūros ir kritulių anomalijos. Todėl daugiausia dėmesio buvo skiriama vandens tiekimo efektyvumo didinimui ir informuotumo apie geresnio vandens išteklių valdymo svarbą namų ūkių naudotojams, t. y. gyventojams, didinimui. Dunkerque priklauso buvusiam Prancūzijos regionui Nord-Pas de Calais, kuris yra vienas iš Prancūzijos regionų, kuriame asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius yra didžiausias ir 2022 m. pasiekė 25,9 proc.

Prancūzijoje, prieš priimant 2019 m.Įstatymo dėl įsipareigojimų ir artumo15 straipsnį, Vandens ir vandens aplinkos įstatymo (LEMA) 1 straipsnyje buvo nustatyta griežta vandens ir sanitarijos kainų nustatymo sistema. Pagal šią sistemą viešųjų vandens ir sanitarijos paslaugų kaina turėjo būti vienoda visiems naudotojams, todėl vietos valdžios institucijos teisiškai negalėjo sukurti socialinės paramos priemonių, skirtų geriamajam vandeniui.

Pripažįstant itin didelę 6-ojo DVT, kuriuo siekiama užtikrinti visuotinę prieigą prie vandens ir sanitarijos paslaugų bei tvarų vandens išteklių valdymą, svarbą, 2012 m. spalio mėn. SED nusprendė įdiegti socialinę, aplinkosauginę, pažangią ir paskatomis grindžiamą vandens kainodaros sistemą. Tokia kainų sistema tapo įmanoma 2013 m. priėmus Brottesįstatymą, kuriame suinteresuotos vietos valdžios institucijos raginamos eksperimentuoti su įvairiais modeliais, kuriais siekiama skatinti prieigą prie vandens ir įgyvendinti socialinę vandens kainodarą.

Dunkerque buvo viena iš 50 vietos valdžios institucijų, dalyvavusių eksperimente, įgyvendinant ekologinį socialinį tarifą, kuriuo nustatyta nauja vandens kainodaros sistema, siekiant sukurti tvarią socialiniu požiūriu teisingą tarifų sistemą, grindžiamą išmatuotu vandens suvartojimu.

Naujos kainodaros sistemos nustatymas yra platesnės strategijos, kuria skatinama mažinti nebūtino vandens suvartojimą, dalis. Be to, tarifas yra būdas užtikrinti paskirstymo teisingumą, nes socialinės nuolaidos tikslas – padėti ekonomiškai pažeidžiamiems gyventojams. Procesinis teisingumas jam kelia susirūpinimą ir dėl to, kad panaikintos biurokratinės kliūtys naudotis nuolaidomis, nes nuolaida taikoma automatiškai, remiantis Caisse primaire d’assurance maladie (CSS) pateiktais duomenimis apie ekonomiškai pažeidžiamus namų ūkius.

Apibendrinant, ekologinio ir socialinio tarifo tikslai yra šie:

● Mažinti vandens suvartojimą, taigi ir išteklių naudojimą

● Didinti gyventojų informuotumą apie aplinką teikiant finansines paskatas mažinti vandens suvartojimą

● Nustatyti socialinį tarifą mažas pajamas gaunančioms grupėms ir nustatyti papildomas nuolaidas mažas pajamas gaunančioms grupėms

Ekologinėje ir socialinėje trijų pakopų tarifų sistemoje daromas skirtumas tarp to, kas laikoma vandens suvartojimu pagrindiniams žmonių poreikiams patenkinti, o ne nebūtiniems vandens poreikiams patenkinti. Su kiekviena pakopa susijęs kainų lygis didėja nelinijiniu būdu, užtikrinant, kad visi gyventojai galėtų sau leisti vandenį visiems savo pagrindiniams poreikiams patenkinti. Gyvybiškai svarbaus vartojimo riba yra 80 m3 per metus vienam namų ūkiui už 1,29 EUR/m3 kainą. Pirmoje pakopoje kainos yra kuo mažesnės, o gamybos sąnaudos subsidijuojamos taikant didesnes vandens suvartojimo kainas antroje pakopoje (2,40 EUR/m3 už 200 m3) ir trečioje pakopoje 3,18 EUR/m3 už šį lygį viršijantį vandens suvartojimą. Taip pat buvo nustatytas papildomas mechanizmas, skirtas toliau remti labai pažeidžiamas grupes: SPT paramos gavėjai automatiškai gauna 70 proc. nuolaidą savo sąskaitoms už vandenį, sumokėdami 0,50 EUR/m3 (visos kainos nurodytos 2023 m. sausio 1^d.). 2023 m. 72,1 proc. namų ūkių vandens suvartojimą išlaikė pirmosios pakopos ribose, 25,4 proc. namų ūkių suvartojimas yra antroje pakopoje, o 2,6 proc. namų ūkių suvartojimo priklauso trečiajai pakopai.

Nustatant tarifą, grindžiamą vienam namų ūkiui sunaudoto vandens kiekiu, neatsižvelgiama į faktinius vandens poreikius, susijusius su namų ūkių dydžiu. Dėl šios priežasties kai kurie mažas pajamas gaunantys namų ūkiai negali pasinaudoti automatine sistema dėl to, kad jų būstas yra kolektyviniame pastate be individualių skaitiklių, arba dėl to, kad jų vandens poreikiai dėl namų ūkio dydžio viršija žemiausią lygį. Diunkerko srityje tai susiję su maždaug 1 600 namų ūkių daugiabučiuose be atskirų skaitiklių (iš 36 000 regiono daugiabučių namų), taip pat su daugybe didelių namų ūkių. Abiem kategorijoms buvo sukurta „Cheque eau“ sistema, dėl kurios namų ūkiai turėjo aktyviai teikti paraiškas. Šis čekis atitiko 12 EUR per metus kiekvienam asmeniui, pradedant nuo 6-ojo asmens namų ūkyje, ir 40 EUR per metus tiems, kurie gyvena pastatuose be individualių vandens skaitiklių.

Tačiau čekių sistema pasirodė nesėkminga, nes teisę į šias nuolaidas turintys namų ūkiai nesikreipė: Diunkerke tik 40 namų ūkių iš numatyto daugiau kaip 1 800 namų ūkių pateikė paraišką ir gavo čekį. Atsižvelgiant į čekių sistemos neefektyvumą, SED bando gauti duomenis iš vietos Caisse d’Allocation Familiales (CAF), kuri leistų automatiškai įtraukti namų ūkio dydį į tarifų sistemą, kaip tai jau daroma CSS paramos gavėjų atveju.

Perėjus nuo ankstesnio fiksuotų kainų modelio, pagal kurį visiems namų ūkiams taikomi vienodi tarifai, prie šios naujos sistemos, 80 proc. vandens naudotojų sutaupė savo sąskaitose. Likę 20 proc. padidėjo, o kainų padidėjimas labiausiai paveikė trečiajai pakopai priklausančius naudotojus (dideli vartotojai, 2,62 proc. namų ūkių). Palyginti su ankstesniu tarifu, naudojant SED sutaupyta 10 % išlaidų. Vienas iš dviejų namų ūkių nesiekia finansinės pertraukos ribos, palyginti su ankstesne tarifų sistema, o vidutinis metinis suvartojimas stabilizuojasi.

Vidutinis suvartojimas vienam namų ūkiui gerokai sumažėjo – nuo 83–85 m3 per metus 2010 m. iki 67 m3 per metus 2023 m. Net antrosios pakopos vartotojai gerokai sumažino savo suvartojimą (nuo beveik 90 m3 per metus 2010 m. iki mažiau nei 80 m3 per metus 2013 m., pradėjus taikyti tarifą). Taip Dunkerke sutaupyta daug požeminio vandens, o 2023 m. požeminio vandens gavyba sumažėjo 10 proc. Tačiau vidutinis namų ūkių vartojimas pirmojoje pakopoje šiek tiek padidėjo (nuo mažiau kaip 70 m3 per metus iki daugiau kaip 75 m3 per metus), o tai rodo, kad prieš pradedant taikyti šį naują tarifą jie greičiausiai nepakankamai vartojo, kad apribotų išlaidas vandeniui.

Priemonė buvo stebima daugiausia remiantis duomenimis, gautais iš vandens skaitiklių, įrengtų prieš įvedant naują tarifų sistemą, ir nuo to laiko tęsiama. Šių duomenų prieinamumas buvo pagrindinis veiksnys siekiant suprasti priemonės veiksmingumą.

Galiausiai tikimasi, kad optimizavimo tyrimai apims ne tik ekonominius kriterijus, bet ir socialinius kriterijus Dunkerque vandens tarifų sistemoje, apimančius papildomos pašalpos ir neįgalių suaugusiųjų pašalpos gavėjus, atsižvelgiant į tai, kad duomenis apie namų ūkių tinkamumą gauti galima gauti, kad šios pašalpos būtų taikomos automatiškai, kaip iš tikrųjų yra CSS paramos gavėjų atveju.

Dunkerko Eau sindikatas vienija 29 savivaldybes. Jame apibrėžiama regiono vandens politika ir nustatomi geriamojo vandens ir pramoninių vandens paslaugų uždaviniai ir kryptys. Dunkerque de l'Eau sindikatas patikėjo geriamojo vandens paskirstymo paslaugų teikimą deleguotajam subjektui SUEZ Eau, bendrovei, kurios specializacija – aplinką aptarnaujančių įrenginių eksploatavimas.

Ekologinio solidarumo kainodaros sistema grindžiama nuolatiniu vertinimu, o kaip iniciatyvinis komitetas įsteigta ekologinio solidarumo observatorija. Ši observatorija reguliariai posėdžiauja ir suburia vandens sektoriaus subjektus ir asociacijų bei institucijų atstovus, įskaitant nuomotojus, socialines ir aplinkosaugos asociacijas, Bendrąją tarybą, vietos valdžios institucijas ir aplinkosaugos asociacijas, Caisse Primaire d’Assurance Maladie du Nord (CPAM), Le portal des Allocation Familiales (CAF), Vandens agentūrą, Nacionalinį vandens komitetą, Syndicat, Centre Communal d’Action Sociale (CCAS) ir vandens paslaugų atstovo atstovus.

Ekologinio solidarumo observatorijos tikslas – įvertinti vandens kainodaros sistemos poveikį vartojimui ir pasiūlyti būdų, kaip ją pagerinti. Šiuo tikslu ji remiasi keturiomis priemonėmis: i) per trejus metus atlikta 800 naudotojų apklausa (iki šiol atliekama kasmet); ii) per šešerius metus (įskaitant trejus metus iki kainodaros sistemos taikymo pradžios) stebėta 1 500 naudotojų kokybinė grupė; iv) Gyventojų darbo grupės kokybiniam sistemos vertinimui ir ekologinių veiksmų diegimui. Analizuojamos 98 244 abonentų (privačių ir profesionalių naudotojų) sąskaitos ir rekomenduojamos priemonės tiesioginėms konsultacijoms su naudotojais užtikrinti. Prie to prisideda ir tai, kad observatorijoje yra asociacijų.

Naujo progresinio ekologinio ir socialinio tarifo kūrimas ir įgyvendinimas laikomas veiksmingu prisitaikymo sprendimu tiek aplinkos, tiek socialiniu požiūriu. Šio tarifo įvedimas buvo sprendimas, kaip sumažinti didesnių vandens vartotojų suvartojamą kiekį, kartu užtikrinant įperkamą prieigą prie tokio vandens kiekio, kuris galėtų patenkinti pagrindinius mažas pajamas gaunančių namų ūkių vandens poreikius.

Tarifas perskirstė geriamojo vandens sąnaudas, nes 80 proc. vartotojų moka mažiau arba tiek pat, kiek ir prieš įvedant tarifą, ir dėl to bendrai sumažėjo suvartojamo vandens kiekis, o pirmosios pakopos vartotojai, kurie, tikėtina, anksčiau vartojo nepakankamai, galėjo šiek tiek padidinti suvartojamo vandens kiekį.

Šios operacijos sėkmei, tiek vandens taupymo, tiek socialinio priimtinumo požiūriu, didelį ir teigiamą poveikį padarė prieš pat ekologinio solidarumo kainodaros sistemos įvedimą pradėta plataus masto informuotumo didinimo kampanija. Šiandien (2024 m.) ši kampanija tęsiama Dunkerque regione organizuojamais kultūros, sporto, laisvalaikio ir kitais renginiais, taip pat su moksleiviais.

Šios informuotumo didinimo kampanijos tikslas yra trejopas:

• Paaiškinti vartotojams, iš kur vanduo teka iš jų čiaupų, ir informuoti juos apie jo vertingą prigimtį. Tikslas buvo paskatinti piliečius, norinčius taupyti vandenį, įsitraukti į jo išsaugojimą.
• Paaiškinti vartotojams ekologinių ir socialinių tarifų sistemą ir jos ekonominę, socialinę ir ekologinę naudą. Programos vykdytojai turėjo ypač įtikinti didžiausius vartotojus, kad jų išaugusios sąskaitos būtų buvusios naudingos pažeidžiamiausiems jų bendruomenės nariams.
• Suteikti naudotojams priemonių sąmoningesniam vartojimui, t. y. kontroliuoti ir mažinti vartojimą atliekant paprastus įprastus veiksmus ir įgyjant naujų įpročių.

Kai kurie matavimu grindžiamos tarifų sistemos apribojimai yra susiję su poreikiu:

• a) veiksmingai susieti mokėjimus su vandens suvartojimu naudojant skaitiklius, tačiau vis dar 16 000 namų ūkių gyvena kolektyviai be individualių vandens skaitiklių.
• b) užtikrinti teisingumą vertinant vandens poreikius didesnių namų ūkių akyse. Tiesą sakant, SED sunku nustatyti didesnius namų ūkius, kuriems dėl namų ūkio dydžio reikėtų taikyti diskontuotą normą, tačiau kurie suvartoja daugiau vandens, nei numatyta pakopų sistemoje.

 Nors duomenis apie nepalankioje socialinėje padėtyje esančius namų ūkiusSED teikia subsidijas šioms grupėms skirstanti įstaiga ( Caisse primaire d’assurance maladie, CSS), vietos institucija, atsakinga už konkrečias viešąsias subsidijas šiai namų ūkių grupei, atsisakė dalytis duomenimis su SED, todėl šie namų ūkiai negali pasinaudoti automatiniu specialaus tarifo taikymu.

Tikimasi, kad tinkamų duomenų, kuriais būtų galima pasiekti visus pažeidžiamus asmenis (dėl ekonominių ar socialinių priežasčių), trūkumo problema bus išspręsta artimiausioje ateityje priimant nacionalinį reguliavimo dekretą, kuriuo visos socialinės organizacijos bus įpareigotos dalytis duomenimis su vietos valdžios institucijomis, taikančiomis socialinį vandens tarifą, kad būtų padidintas šių priemonių teisingumas.

Pradinis bandymas aprėpti tokius atvejus, kai neįmanoma taikyti automatizuoto nuolaidų taikymo su čekių sistema, reikalavo aktyvaus namų ūkių taikymo. Tačiau ši sistema žlugo, nes dauguma teisę į šią subsidiją turinčių namų ūkių nesikreipė dėl šios subsidijos, o čekių sistema buvo panaikinta. Siekiant įtraukti daugiau namų ūkių, kuriems taikoma pakopinė tarifų sistema, 2018 m. SED persvarstė pirmosios „būtinojo vandens“ tarifų grupės ribinę vertę – nuo 75 m³ iki 80 m³ vienam namų ūkiui per metus suvartojamo vandens.

SED duomenimis, po COVID pandemijos neapmokėtos sąskaitos padidėjo, tikriausiai dėl skaitmeninės mokėjimo sistemos įdiegimo. Pažeidžiamos grupės, pvz., pagyvenę žmonės, gali nemokėti sąskaitų, nes yra mažiau susipažinę su skaitmeniniais mokėjimais (t. y. dėl IT neraštingumo arba patiria daugiau sunkumų, susijusių su prieiga prie IT mokėjimo platformų).

2017 m. paskelbtoje ataskaitoje (paskutiniai turimi konkretūs duomenys) programos sukūrimo išlaidos sudarė apie 180 000 EUR. Jos apėmė pradines išlaidas, susijusias su specialiai pritaikytos kainodaros sistemos, skirtos programos tikslams pasiekti, kūrimu, kurį rėmė konsultacinė bendrovė, taip pat individualių skaitiklių įrengimo išlaidas ir programos įgyvendinimo plano rengimą. Be to, naujos atsiskaitymo sistemos valdymas papildomai kainuoja 1,5 cento už m3.

Įgyvendinimo naudą daugiausia gavo pirmosios pakopos vartotojai ir kultūros ir kūrybos sektorių paramos gavėjai, kurie paprastai laikomi pažeidžiamiausiomis gyventojų grupėmis; Didelė dalis aukštesnio lygio vartotojų (apie 80 proc.) taip pat sumažino savo suvartojamo vandens kiekį ir išvengė didelio sąskaitų už vandenį didėjimo. Tik 20 proc. vartotojų padidino vandens suvartojimą, taigi ir sąskaitas už vandenį.

Nuo tada, kai buvo nustatytas 0,34 EUR/m3 solidarumo lygis pirmosios pakopos suvartojimo lygiui, pastebėtas nedidelis kai kurių SPT paramos gavėjų padidėjimo poveikis. Kadangi jie neturėjo finansinių išteklių sumokėti už pakankamą vandens kiekį prieš pradedant taikyti šią kainodaros sistemą, jie kuo labiau sumažino savo suvartojimą, net ir žemiau to, kas laikoma pagrindiniu lygiu, kad patenkintų savo sanitarinius poreikius. Naujoji kainodaros struktūra leido jiems šiek tiek padidinti vartojimą, kad dabar visiškai patenkintų savo pagrindinius poreikius.

Kainodaros sistema pradėta taikyti 2012 m. ir tebevykdoma, parengiamasis etapas prasidėjo likus trejiems metams iki jos įvedimo: namų ūkių stebėsena ir derinimas su Ekologinio solidarumo observatorija, kuri vertina projektą ir jam vadovauja.

Ekologinis ir socialinis vandens tarifas yra nuolatinė priemonė, kuri ilgainiui koreguojama siekiant optimizuoti jo veikimą.

Pavyzdžiui, artimiausioje ateityje SED siekiama gauti duomenis apie namų ūkio dydį (kol kas nenagrinėtas dėl tinkamų naudoti duomenų trūkumo), kad būtų galima taikyti papildomas nuolaidas, susijusias su šeimos dydžiu. Tas pats pasakytina ir apie socialinių kriterijų įtraukimą (pvz., diskontuotos normos labiau pažeidžiamiems asmenims).

Bertrand Ringot (President of Syndicat de l'Eau du Dunkerquois)
Mazouni Fabrice (Directeur général des service)
FMazouni@leaududunkerquois.fr
Phone number: 06 84 75 97 33

SYNDICAT L’EAU DU DUNKERQUOIS
Immeuble Les Trois Ponts – 257 rue de l’école maternelle – 59140 DUNKERQUE
contact@leaududunkerquois.fr

Comitè national de l’eau (2017 m.) Rapport d’étape sur la mise en œuvre de l’expérimentation pour une tarification sociale de l’eau.

Mayol, A. (2018 m.), Socialiniaiir nelinijiniai tarifai geriamajam vandeniui: Cui bono? Empiriniai natūralaus eksperimento Prancūzijoje įrodymai“, Revue d’Economie Politique, 127 straipsnio 6 dalis, p. 1161–1185.

Syndicat de l’eau du Dunkerqois (2022) Rapport sur le prix et a qualité du service public de l’eau potable 2022. Dunkerque.

République Francaise, Mission „flash“ sur le bilan de l’expérimentation d’une tarification sociale de l’eau

● Loi n° 2006-1772 du 30 décembre 2006 sur l'eau et les milieux aquatiques Raktiniai žodžiai