Nerimas dėl klimato

Nerimas dėl klimato kaitos yra platesnio ekologinio nerimo reiškinio aspektas: ji apima sudėtingas emocijas, kurios patiriamos dideliu mastu dėl aplinkos problemų ir jų keliamų grėsmių. Platesniu mastu tiek ekologinis nerimas, tiek nerimas dėl klimato yra reiškinio, kuriame pasaulio būklė (t. y. vadinamieji makro socialiniai veiksniai) daro įtaką mūsų psichikos sveikatai, sudedamosios dalys. 

Klimato nerimas gali būti problema, jei jis yra toks intensyvus, kad žmogus gali būti paralyžiuotas, tačiau klimato nerimas pirmiausia nėra liga. Tai suprantama reakcija į mus supančių aplinkos problemų mastą. Nerimas dėl klimato dažnai taip pat gali būti svarbus išteklius, tačiau tai reiškia, kad žmogus kartu su kitais randa a) pakankamai laiko ir erdvės savo emocijoms įveikti ir b) pakankamai konstruktyvios veiklos, kuri padėtų sušvelninti klimato kaitą.

Pranešime nerimas dėl klimato kaitos nurodomas kaip vienas iš klimato kaitos padarinių sveikatai (2 skyrius). Du pagrindiniai psichologiniai iššūkiai ir užduotys (3 skyrius) yra a) prisitaikymas prie kintančių aplinkybių, t. y.funkcijų atkūrimas, ir b) savo etinės atsakomybės prisiėmimas ir sveikos perspektyvos išlaikymas, t. y. gyvenimas su dvilypumu. Ataskaitoje pirmą kartą suomių kalba pateikiama įvairių klimato nerimo simptomų apžvalga, atsižvelgiant į tarptautinius tyrimus (4 skyrius). Simptomai gali būti išdėstyti nuo švelniausio iki sunkiausio masto ir jie taip pat gali pasireikšti kaip psichofiziniai simptomai. Sunkiau nustatyti simptomus yra tai, kad jie yra daugialypiai (klimato kaita veikia beveik viską). Tam įtakos turi ir su klimato kaita susijęs socialinis spaudimas.

5skyriuje aptariamas pažeidžiamumas ir socialinių aplinkybių vaidmuo kovojant su klimato kaita. Šiame skyriuje pateikiamas sąrašas žmonių, kurie yra ypač pažeidžiami, ir gyvenimo situacijos, dėl kurių atsiranda pažeidžiamumas. Kai kurios iš šių žmonių grupių identifikuojasi su klimato nerimu (pvz., Jaunimas), o kai kurios (pvz., Ūkininkai) patiria simptomus, susijusius su šiuo reiškiniu, bet vadina tai kažkuo kitu.

Šeštajame skyriuje keliamas klausimas, kaip svarbu patirti, kad gyvenimas yra prasmingas, kai susiduriama su nerimu dėl klimato (į prasmę orientuotas susidorojimas, egzistencinė gerovė). 7 skyriuje aptariamos įvairios emocijos, tokios kaip liūdesys, baimė ir kaltė, kurios gali būti susijusios su nerimu dėl klimato. Klimato nerimas taip pat gali būti vertinamas iš šoko ir traumos perspektyvos. Emociniai įgūdžiai ir psichinės sveikatos įgūdžiai gali padėti susidoroti su nerimu dėl klimato. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad stiprios emocijos gali būti galingas šaltinis.

8skyriuje pateikiama išsami įvairių iniciatyvų ir išteklių, kurie buvo sukurti per pastaruosius kelerius metus siekiant kovoti su nerimu dėl klimato kaitos tiek tarptautiniu mastu, tiek Suomijoje, apžvalga. Daugiausia dėmesio skiriama trečiojo sektoriaus iniciatyvoms. Pagrindiniai formatai apima a) savitarpio pagalbą ir pagalbinę medžiagą, b) grupinę veiklą, c) renginius ir d) tarpusavio paramą. Ataskaitoje išsamiai apžvelgiami ištekliai ir iniciatyvos, sukurtos, pvz., Australijojeir Jungtinėje Karalystėje. Be psichologų organizacijų iniciatyvų,taip pat aptariamos aplinkos organizacijų, ekopsichologų, menininkų ir aplinkos pedagogų sukurtos iniciatyvos.