Prisitaikymo strategijų ekonominio efektyvumo analizė. ECCONET pasiekiamas rezultatas D4.2

Vienas iš ECCONET tikslų – nustatyti poveikį vidaus vandenų transportui (VVT), pvz., atsižvelgiant į galimas papildomas išlaidas, ir nustatyti bei rekomenduoti poveikio mažinimo priemones. Šis rezultatas grindžiamas ankstesne prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių analize (WP.2 ir WP.3) ir jame pateikiama išlaidų ir poveikio, kurių tikimasi iš šių priemonių, analizė.

ECCONET nustatytos priemonės yra susijusios su techniniais ir eksploataciniais pokyčiais (lengvos konstrukcijos, plokšti korpusai ir kt.), infrastruktūra (priežiūra ir upių inžinerija), vandens lygio prognozavimo metodais, saugojimu ir gamybos procesų perkėlimu. Tik keletas iš jų buvo išsamiai išanalizuoti.

Techninių ir eksploatacinių priemonių atveju analizė atliekama apklausiant Reino upe (Roterdamas–Bazelis) plaukiojančius siuntėjus; šios priemonės vertinamos atsižvelgiant į papildomą krovumą, kurį jos suteikia siuntėjams per visą laivo eksploatavimo laikotarpį. Analizėje daroma išvada, kad nė viena iš nagrinėtų techninių ir veiklos pritaikymo priemonių pagal ECCONET scenarijus iki 2050 m. negalėjo gerokai sumažinti vežimo vidaus vandenų keliais išlaidų. Laivų savininkai neinvestuotų į prisitaikymą prie klimato kaitos dabartinėmis sąnaudomis, išskyrus svorio mažinimo technologijų naudojimą. Kalbant apie perspektyvumą, nors techninės priemonės šiuo metu gali būti nenaudojamos, ekonomiškai efektyviausi sprendimai yra svorio mažinimo technologijų naudojimas didesniuose laivuose ir ištraukiamų peronų įrengimas. Plokščių laivų korpusų įrengimas baržoms gali būti perspektyvus, tačiau tik derinant su kitais metodais ir mažinant dabartines investicines sąnaudas.

Analizė, atliekama apklausiant politikos formuotojus, taikoma vandens lygio prognozavimo metodams. Sezoninis prognozavimas gali duoti naudos, jei jis leidžia įmonėms išvengti transportavimo laikotarpiais su didelėmis kainomis, o ne transportuoti daugiau pigių laikotarpių ir padidinti jų sandėliavimą. Galimas energijos sutaupymas labai priklauso nuo dienų skaičiaus žemiau minimalaus 240 cm vandens lygio kritiniame Roterdamo–Bazelio atkarpos (Kaub) taške. Priklausomai nuo scenarijaus, bus sutaupyta nuo 0 EUR (2005 m.) iki 42 000 000 EUR (sausaisiais metais).

Galiausiai rezultatuose buvo nagrinėjamas mokymosi poveikio poveikis atliekant vienos priemonės, t. y. įtraukiamųjų prijuosčių, analizę. Padaryta išvada, kad galimas lėšų sutaupymas būtų nedidelis ir sudarytų tik 5 % pradinių bendrų dalinės įmokos išlaidų.

Daugiau informacijos apie ECCONET mokslinių tyrimų projektą galima rasti čia.