Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo investicijų ir priemonių pagal sanglaudos ir regioninę politiką ir bendrą žemės ūkio politiką metodika. Galutinė ataskaita

Šis dokumentas yra Europos aplinkos politikos instituto (IEEP) kartu su „Ecologic Institute“, „Milieu“, „GHK“ ir „Environmental Agency Austria“ projekto sutarties „Methodologies for Climate Proofing Investments and Measures under Cohesion and Regional Policy and the Common Agricultural Policy“ santrauka.
ES nusistatė plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, skirtą kovai su klimato kaita mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Tačiau klimato kaita jau vyksta ir artimiausiais dešimtmečiais jos poveikis žmonėms, pastatams, infrastruktūrai, pramonei ir ekosistemoms bus dar didesnis. Todėl ES pradėjo dėti daugiau pastangų, kad prisitaikytų prie kintančio klimato keliose atitinkamose politikos srityse. Šiuo atžvilgiu labai svarbios dvi svarbiausios ES politikos sritys, t. y. sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), nes jos sudaro didžiąją ES išlaidų dalį. Todėl jos turės didelį poveikį ES miesto ir kaimo ekonomikos, infrastruktūros ir ekosistemų bei jų paslaugų plėtrai. Investicijos ir išlaidos pagal abi politikos sritis turi būti pakankamai veiksmingos ir vertingos pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus.
Baltojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos pabrėžiama, kad reikia tokio pobūdžio investicijų atsparumo klimato kaitai didinimo, kartu integruojant prisitaikymo prie klimato kaitos klausimus į pagrindines politikos sritis, programas ir planus, kuriais grindžiamos išlaidos. Taikant šį požiūrį, BŽŪP ir sanglaudos politika taip pat gali būti iš esmės remiamas prisitaikymas prie klimato kaitos. Iki šiol trūko išsamaus galimų grėsmių, rizikos, žalos sąnaudų ir esamų valstybių narių prisitaikymo pajėgumų BŽŪP ir sanglaudos politikos srityje vertinimo, taip pat galimybių ir strategijų, pagal kurias BŽŪP ir sanglaudos politika gali prisitaikyti prie kintančio klimato, vertinimo. Šio tyrimo tikslas – padėti panaikinti šį atotrūkį ir rekomenduoti būdus bei pateikti gaires valstybių narių valdžios institucijoms, kaip integruoti klimato aspektą ir užtikrinti išlaidų ir priemonių tinkamumą pagal sanglaudos politiką ir BŽŪP.