Jūros lygio kilimas uostuose: didesnis dėmesys poveikiui

Šiame dokumente vertinamas klimato kaitos poveikis jūrų uostams pagal įvairius visuotinio atšilimo lygio scenarijus. Rezultatai susiję su galima rizika, susijusia su dviem scenarijais, kuriuos atspindi jūros lygio kilimo prognozės, apskaičiuotos atsižvelgiant į vidutinį jūros lygį, potvynius, bangas ir audrų bangas.

Palyginus abiejų scenarijų rezultatus matyti, kad pagal didelio atšilimo scenarijų (RCP8.5) iki amžiaus pabaigos ekstremalūs vandens lygiai gali paveikti 25 proc. daugiau krovinių nei pagal RCP4.5 scenarijų.

Pagrindiniai Europos uostai, kuriems gresia pavojus, nustatomi pagal jų numatomą jūros lygio kilimo ir ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį. Poveikio dydis matuojamas atsižvelgiant į per metus perkraunamų krovinių kiekį. Pagal didelio atšilimo scenarijų didesnis nei 0,5 m jūros lygio kilimas paveiks didžiausią Europos pakrantės dalį, o daugiau nei 1 m jūros lygio kilimas įvyks Šiaurės jūroje, vakarinėje Baltijos jūros dalyje ir kai kuriose Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėse. Be to, nuo 2010 m. iki 2100 m. uostuose, kuriuose jūros lygis viršija 4,5 m, perkraunamų krovinių kiekis padidės daugiau kaip 200 mln. tonų, o dauguma šių uostų bus Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Portugalijoje ir Norvegijoje. Manoma, kad poveikis Juodojoje jūroje ir Viduržemio jūroje bus gerokai švelnesnis (žemesnis ekstremalus jūros lygis), tačiau jis bus dažnesnis, palyginti su Šiaurės jūra.

Platesnis galimų uostų veiklos sutrikimų poveikis vertinamas atsižvelgiant į poveikį žemyninei Europos daliai regioniniu lygmeniu, o Europos žemyninei daliai – atsižvelgiant į Europos jungtis su pagrindiniais pasaulio uostais. Sritys už Europos ribų, kuriose tikėtinas gana didelis antrinis poveikis, apima Šiaurės Afriką, Ameriką ir Artimuosius Rytus.