Kelias į atsparumą. Ekstremalių meteorologinių reiškinių rizikos valdymas ir finansavimas

Ekstremalių meteorologinių reiškinių dažnumas, sunkumas ir poveikis energetikos sistemoms didėja ir daro poveikį energetikos sistemai. Nors praeityje buvo statomos smūgiams atsparios – „nesaugios“ – struktūros, dėl dabartinio sistemos sudėtingumo ir dažnesnių ekstremalių oro sąlygų reikia pereiti prie energetikos infrastruktūros veikimo pagal „saugios nesėkmės“ principą. Atrodo, kad sprendimas yra „protingesnis, o ne stipresnis“. Sisteminis požiūris į techninės rizikos nustatymą natūraliai leidžia plėtoti novatorišką energetikos sektoriaus finansavimą.

Apsaugojus energetikos infrastruktūros turtą nuo ekstremalių oro sąlygų, iki 2035 m. gerokai padidės apskaičiuotos bendros pasaulinės investicijos į energetikos infrastruktūrą, kurių reikia 48–53 trln. USD. Akivaizdu, kad vyriausybės vienos negali padengti išlaidų, susijusių su saugių ir patikimų energetikos sistemų, kurios patenkintų mūsų dabartinį ir būsimą energijos poreikį ir kartu galėtų atlaikyti ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį, užtikrinimu. Privatūs investuotojai turi prisidėti prie finansavimo.

Prisitaikymo priemonėms dažnai trūksta reguliavimo gairių dėl to, kas būtina atsparumui didinti. Šiuo metu nėra sutarto prisitaikymo tikslo ar metrikos arba konkrečių reagavimo į ekstremalias oro sąlygas priemonių. Taip pat nesutariama, kiek atsparumo pakanka ir kaip didesnis atsparumas gali būti susijęs su papildomu pajamų srautu ir taip tapti patrauklus investuotojams. Vyriausybė ir reguliavimo institucijos turėtų įgyvendinti reguliavimo sistemas, kad būtų aiškiai apibrėžtas energetikos infrastruktūrai reikalingas atsparumo lygis. Tai galėtų sudaryti sąlygas finansų sektoriui sukurti tinkamas finansines priemones, kurios padėtų privačiajam sektoriui prisiimti atsakomybę už atsparumą. Ataskaitoje pateikiamas išsamesnis šio sudėtingo klausimo, kuris daro poveikį energetikos sistemoms dėl klimato kaitos, supratimas.