Oro tarša

_{Miestų gyventojai, kuriuos veikia oro teršalų koncentracija, viršijanti pasirinktus ES oro kokybės standartus, ES 27 ir JK
Šaltinis – EAA, Oro kokybės standartų viršijimas Europoje}

Sveikatos klausimai

Išmetamų oro teršalų kiekis Europoje apskritai mažėja. Tačiau oro taršos poveikis laikomas svarbiausiu aplinkos pavojumi Europos gyventojų žmonių sveikatai (PSO, 2016 m.). Didžiausi Europos teršalai, kalbant apie žalą žmonių sveikatai, yra kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO₂₎ir pažemio ozonas (O_3).

Oro teršalų poveikis sukelia įvairias ligas, įskaitant insultą, lėtinę obstrukcinės plaučių ligą, trachėją, bronchų ir plaučių vėžį, astmos paūmėjimą ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas. Taip pat yra įrodymų, kad oro taršos poveikis yra susijęs su 2 tipo diabetu, nutukimu, sisteminiu uždegimu, Alzheimerio liga ir demencija. Daugiau informacijos rasite: Oro tarša: kaip tai veikia mūsų sveikatą.

Nors oro tarša daro poveikį visiems gyventojams, tam tikros grupės yra labiau linkusios nukentėti nuo jos poveikio. Tai apima vaikus, pagyvenusius žmones, nėščias moteris ir žmones, turinčius sveikatos problemų. Didelëje Europos dalyje maþesnes pajamas gaunanèios grupës yra labiau linkusios patirti didesná oro tarðos poveiká gyvenant šalia judriø keliø ar pramoniniø vietoviø (EEA, 2018).

Pastebėtas poveikis

2019 m. ES 27 apie 307 000 ankstyvos mirties atvejų buvo susiję su ilgalaikiu 2,5 μm ar mažesnio skersmens kietųjų dalelių (KD_2,5) poveikiu. Azoto dioksidas (NO₂) buvo susijęs su 40 400 pirmalaikių mirčių, o pažemio ozonas (O₃) – su 16 800 pirmalaikių mirčių (EEA, 2021).

Pastaraisiais metais miestų gyventojų, patiriančių oro teršalų koncentracijos, viršijančios ES ribines vertes, poveikį ir dėl to atsirandantį poveikį sveikatai, dalis sumažėjo KD_2,5 ir NO₂ atveju (žr. pirmiau pateiktą paveikslą). Europoje didėja pažemio ozono foninė koncentracija šiauriniame pusrutulyje, o pasaulinės didžiausios vertės mažėja (Andersson et al., 2017; Orru et al., 2019 m.; Paoletti et al., 2014 m.).

Vis daugėja įrodymų, kad neigiamas oro taršos poveikis sveikatai taip pat yra mažesnis už ES aplinkos oro kokybės direktyvos lygius, ir tai atsispindi naujose PSO pasaulinėse oro kokybės gairėse (PSO, 2021 m.). Kadangi atnaujintos PSO gairės yra griežtesnės daugumos teršalų atžvilgiu, miesto gyventojų, kurie susiduria su nesveika oro teršalų koncentracija ir susijusiu poveikiu sveikatai, dalis bus didesnė nei ankstesni įverčiai.

Numatomas poveikis

Temperatūros, kritulių, vėjo, drėgmės ar saulės spinduliuotės pokyčiai, susiję su klimato kaita, veikia oro kokybę ir gali ją pabloginti (Fu ir Tian, 2019). Taip atsitinka dėl pakitusių teršalų išmetimo iš gamtinių šaltinių (pvz., gaisrų, mineralinių dulkių, jūros druskos, biogeninių lakiųjų organinių junginių (BVOC)); iš žmonių šaltinių išmetami teršalai (pvz., žemės ūkio sektoriuje išmetamas amoniakas); atmosferoje vykstančių cheminių reakcijų dažnis; ir oro teršalų pernešimo, sklaidos ir nusėdimo procesai (Fortems-Cheiney et al., 2017; Geels et al., 2015 m.).

Kalbant apie žmonių sveikatą, karščio streso ir oro taršos derinys yra ypač žalingas. Vienalaikis aukštos temperatūros ir oro taršos (PM, NO₂ arba O₃₎poveikis gyventojams siejamas su padidėjusiu mirtingumu dėl širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos priežasčių (EAA, 2020 m.). Dėl vykstančių ir numatomų demografinių pokyčių, pavyzdžiui, senėjančios visuomenės, kurioje vis labiau paplitusios pagrindinės sveikatos problemos, taip pat padidės su oro tarša susijusių ligų našta.

Kietosios dalelės

Prognozuojama, kad kietųjų dalelių koncentracija ore ateityje šiek tiek padidės, nors ir esant tam tikram neapibrėžtumui (Doherty et al., 2017; Park et al., 2020 m.). Taip yra todėl, kad klimato kaita daro poveikį kietųjų dalelių pirmtakų išmetimui: numatoma, kad didės natūralių gamtos gaisrų skaičius ir stiprumas, taip pat jūros druskos išmetimas. Be to, dėl aukštesnės temperatūros didėja biogeninių medžiagų ir žemės ūkyje išmetamo amoniako kiekis (Geels et al., 2015). Be to, cheminės reakcijos, dėl kurių susidaro antrinės kietosios dalelės, suintensyvėja dėl temperatūros ir drėgmės pokyčių (Megaritis et al., 2014). Galiausiai, sumažėjus vėjo greičiui, pavyzdžiui, prognozuojamam kai kuriose Viduržemio jūros regiono dalyse (Ranasinghe et al., 2021), ir mažėjant kritulių sumažės KD praskiedimas ir nusėdimas, todėl padidės oro koncentracija (Doherty et al., 2017).

Pažemio ozonas

Kintančiame klimate vasarą prognozuojama didesnė O₃ koncentracija žemės paviršiuje, o didžiausias prognozuojamas padidėjimas numatomas pagal šilčiausius scenarijus ir Pietų bei Vidurio Europoje (Fortems-Cheiney et al., 2017; Colette et al., 2015 m.). Prognozuojama, kad didžiausia koncentracija didės, o tai svarbu poveikiui sveikatai, nes trumpalaikis didelės didžiausios pažemio ozono koncentracijos poveikis yra susijęs su kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos problemomis (Doherty et al., 2017). Pagal RCP4.5 scenarijų numatoma, kad 2050 m. kai kuriose Vidurio ir Pietų Europos šalyse su pažemio ozonu susijęs mirtingumas padidės iki 11 proc. (Orru et al., 2019).

Pažemio ozonas atmosferoje susidaro vykstant lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir azoto oksidų (NOx) fotocheminėms reakcijoms saulės šviesoje. Tikėtina, kad klimato kaitos sąlygomis BVOC išmetimas didės dėl didesnio karštų dienų skaičiaus; didėjantis CO₂ kiekis atmosferoje taip pat gali turėti įtakos BVOC gamybai (Fu and Tian, 2019). Padidėjusi pasaulinė metano koncentracija ir aukštesnė temperatūra taip pat pagreitina antžeminę O₃ gamybą. Be to, numatoma, kad didesnis stratosferos ozono antplūdis į troposferą dar labiau padidins pažemio ozono lygį visoje Europoje (Fortems-Cheiney et al., 2017).

Azoto dioksidas

Manoma, kad NO₂ koncentracijos lygiui klimato kaita įtakos neturės.

Kiti oro teršalai

Didelis pastatų drėgnumas ir potvyniai gali paskatinti pelėsių augimą ir padidinti kvėpavimo takų ligų paplitimą (D’Amato et al., 2020). Be to, miestų teritorijose oro tarša (visų pirma ilgalaikiai dideli NO₂ lygiai) gali padidinti žiedadulkių alergeniškumą (Gisler, 2021; Plaza et al., 2020 m.), kurios koncentracijai ir sezoniškumui įtakos turi kintantis klimatas.

Politinės atsakomosios priemonės

Peržiūrėtos PSO pasaulinės oro kokybės gairės yra tvirtas mokslinių įrodymų pagrindas priimant sprendimus dėl švaraus oro politikos visame pasaulyje.  Pagal Europos žaliąjį kursą Europos Sąjunga peržiūri savo aplinkos oro direktyvas, kad jos būtų labiau suderintos su naujomis PSO gairėmis. Išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonės dažnai daro teigiamą poveikį transporto, energijos gamybos, būsto šildymo ir kt. išmetamam oro teršalų kiekiui ir taip sukuria abipusiškai naudingą padėtį.

Oro kokybės vertinimus, įskaitant poveikio sveikatai vertinimą, kasmet atlieka įvairios institucijos. Prognozavimo ir išankstinio įspėjimo apie oro taršą sistemos kartu su medicinine konsultacija gali sumažinti pavojų sveikatai. Jie taip pat gali būti naudojami sveikatos priežiūros sistemose, siekiant pasirengti didesniam pacientų skaičiui skubios pagalbos skyriuose. Prognozavimo ir ankstyvojo perspėjimo sistemos veikia vietos ir regioniniu lygmenimis, pavyzdžiui, EAA Europos oro kokybės indeksas. Keliose Europos šalyse ozono koncentracijos lygiai yra įtraukti į sveikatos apsaugos nuo karščio veiksmų planus.

Piliečių mokslo projektais oro kokybės srityje teikiama įrodymais pagrįsta informacija ir didinamas piliečių informuotumas.

Nuorodos

• Andersson ir kt. (2017). Paviršinio ozono koncentracijų Švedijoje 1990–2013 m. pakartotinė analizė ir priskyrimas joms. Atmos. Chem. Fizika. 17, 13869–13890. https://doi.org/10.5194/ACP-17-13869-2017.

• Colette ir kt. Ar Ozono Sankcijos Yra Stiprios Europoje? „Environ“. Res. Lett. 10, 084015. https://doi.org/10.1088/1748-9326/10/8/084015.

• Doherty, R.M. ir kt. (2017 m.) Klimato kaita daro poveikį žmonių sveikatai visoje Europoje, nes daro poveikį oro kokybei. „Environ“. Išgydyk. 2017 161 16, 33–44. https://doi.org/10.1186/S12940-017-0325-2

• EAA (2018 m.) Nevienodas poveikis ir nevienodas poveikis: socialinis pažeidžiamumas dėl oro taršos, triukšmo ir ekstremalių temperatūrų Europoje.

• EAA (2020 m.), Urban adaptation in Europe: kaip miestai ir miesteliai reaguoja į klimato kaitą.

• EAA (2021), Oro taršos poveikis sveikatai Europoje, 2021 m.

• Fortems-Cheiney, A. ir kt. (2017 m.) 3 °C pasaulinė RCP 8.5 išmetamųjų teršalų kiekio trajektorija panaikina Europos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo naudą oro kokybei. Nat. Komuna. 2017 81 8, 1–6. https://doi.org/10.1038/s41467-017-00075-9.

• Fu, T.-M. ir Tian, H. (2019) Climate Change Penalty to Ozone Air Quality: Dabartinių supratimų ir žinių spragų apžvalga. Curr. Tarša. Ataskaitos 2019 53 5, 159–171. https://doi.org/10.1007/S40726-019-00115-6

• C. Geels ir kt. (2015 m.) Future Premature Mortality Due to O3, Secondary Inorganic Aerosols and Primary PM in Europe – Sensitivity to Changes in Climate, Anthropogenic Emissions, Population and Building Stock („Ateities priešlaikinis mirtingumas dėl O3, antrinių neorganinių aerozolių ir pirminių kietųjų dalelių Europoje. Jautrumas klimato pokyčiams, antropogeniniams išmetamiesiems teršalams, gyventojams ir pastatų ūkiui“). Int. J. Environ (J. Environo tarptautinis oro uostas). Viešas išgydymas. 2015 m., 12 tomas, p. 2837–2869 12, 2837–2869. https://doi.org/10.3390/IJERPH120302837

• Gisler, A. (2021 m.), Allergies in Urban Areas on the Rise: Bendras oro taršos ir žiedadulkių poveikis. J. Int. Visuomenės sveikata 0, 42. https://doi.org/10.3389/IJPH.2021.1604022

• Megaritis, A.G. ir kt. 2014 m. „Klimato ir oro kokybės susiejimas su Europa. Meteorologijos poveikis KD2,5koncentracijoms. Atmos. Chem. Fizika. 14, 10283–10298. https://doi.org/10.5194/ACP-14-10283-2014.

• H. Orru ir kt. (2019) Ozonas ir su šiluma susijęs mirtingumas Europoje 2050 m., kurį labai paveikė klimato, gyventojų skaičiaus ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčiai. „Environ“. Res. Lett. 14, 074013. https://doi.org/10.1088/1748-9326/AB1CD9.

• Paoletti, E. ir kt. Ozono lygis Europos ir JAV miestuose didėja labiau nei kaimo vietovėse, o didžiausios vertės mažėja. „Environ“. Tarša. 192, 295–299. https://doi.org/10.1016/J.ENVPOL.2014.04.040.

• Park, S. et al. (2020) Tikėtinas smulkiųjų kietųjų dalelių kiekio padidėjimas ir pirmalaikis mirtingumas dėl būsimos klimato kaitos. Oro kokybė. Atmos. Išgydyk. 2020 132 13, 143–151. https://doi.org/10.1007/S11869-019-00785-7.

• PSO (2016 m.). Aplinkos oro tarša. bendras poveikio ir ligų naštos įvertinimas.

• PSO (2021 m.), PSO pasaulinės oro kokybės gairės. Kietosios dalelės (KD2,5 ir KD10), ozonas, azoto dioksidas, sieros dioksidas ir anglies monoksidas.