Dengė

Dengė yra uodų platinama virusinė liga, kuri sukelia mažiausiai 390 milijonų infekcijų per metus ir kelia tūkstantį kartų didesnę riziką užsikrėsti infekcija (PSO, 2012). Apskaičiuotas pasaulinis dengės paplitimas per pastaruosius 50 metų išaugo 30 kartų (Li ir Wu, 2015) dėl įvairių veiksnių, įskaitant globalizaciją, keliones, prekybą, socialinius ir ekonominius veiksnius, žmonių apgyvendinimą, virusinę evoliuciją ir galbūt klimato kaitą (Murray et al., 2013). Keliautojai dengės virusą (DENV) dažnai veža iš vienos šalies į kitą (PSO, 2022 m.), o Europoje dauguma atvejų (>99 proc.) yra susiję su kelionėmis. Klimato tinkamumas dengės plitimui Europoje jau didėja, o tikėtina aukštesnė temperatūra ateityje sukurs dar palankesnes sąlygas dengės uodai keliose Vidurio Europos dalyse.

Dengės atvejų, apie kuriuos pranešta, rodiklis (žemėlapis) ir bendras praneštų ir su kelionėmis susijusių atvejų
_{skaičius (grafikas) Europoje}  ECDC, 2023 m., Infekcinių ligų stebėjimo atlasas.

_{Pastabos: Žemėlapyje ir diagramoje pateikti EEE valstybių narių duomenys. Šiame žemėlapyje nurodytos ribos ir pavadinimai nereiškia, kad Europos Sąjunga juos oficialiai patvirtina arba priima.
Apie šią ligą reikia pranešti ES lygmeniu, tačiau ataskaitinis laikotarpis įvairiose šalyse skiriasi. Kai šalys praneša apie nulinius atvejus, pranešimų rodiklis žemėlapyje rodomas kaip „0“. Kai šalys konkrečiais metais nepranešė apie ligą, rodiklis žemėlapyje nematomas ir pažymėtas žyma „nepranešta“ (paskutinį kartą atnaujinta 2024 m. liepos mėn.).}

Šaltinis ir stiprintuvas; perdavimas

Dengė daugiausia perduodama žmonėms per užkrėstus Aedeso uodus. Šie uodai įkando dienos šviesoje, nors ankstyvą rytą ir vėlyvą popietę gali būti aktyvumo pikų. Uodas tampa užkrečiamas, kai jis maitina asmenį su DENV. Užkrėstas uodas išlieka užkrečiamas ir pavojingas kitiems žmonėms visą likusį gyvenimą (PSO, 2022 m.). Dengė taip pat gali būti perduodama iš nėščios motinos savo kūdikiui (Sinhabahu et al., 2014). Perdavimas per kraują organų donorystės ar kraujo perpylimo metu yra retas (Pozzetto et al., 2015).

Aedes aegypti uodai yra pagrindinis dengės vektorius pasaulyje. Jis gerai prisitaikęs prie šilto ir drėgno (sub)tropikų klimato. Europoje,ypač Viduržemio jūros baseine,e.aegypti egzistavo iki^{XX a.} vidurio, po kurio, pasikeitus higienos sąlygoms, ši rūšis tapo reta. Tačiau neseniai tam tikrose Europos dalyse Ae. aegypti vėl buvo stebimas reguliariau (Trájer, 2021). Ji įsteigta Madeiroje (Portugalija), Pietų Rusijoje ir Sakartvele ir buvo įdiegta Turkijoje, Kanarų salose (Ispanija) ir Kipre (ECDC, 2021a; Miranda et al., 2022 m.).

Aedes albopictus yra antrinis, mažiau kompetentingas dengės vektorius. Tačiau ši uodų rūšis dėl savo tolerancijos žemesnei temperatūrai yra aktualesnė Europoje, kur ji aptinkama 28 Europos šalyse ir aukštyje iki 1200 m virš jūros lygio (ECDC, 2021b). 2010 m.albopictus sukėlė pirmuosius dengės karštligės protrūkius Europoje (Prancūzijoje ir Kroatijoje), o vėliau – kelis protrūkius Europoje, ypač Italijoje ir Prancūzijoje. Protrūkiai paprastai stebimi grįžtant prie užsikrėtusių keliautojų iš atogrąžų šalių (Mercier et al., 2022).

Yra žinomi keturi skirtingi DENV serotipai (t. y. potipiai). Pacientai, pasveikę nuo vieno tipo infekcijos, dažniausiai yra atsparūs to tipo infekcijai visą likusį gyvenimą, tačiau nėra atsparūs kitų tipų infekcijai (Murugesan ir Manoharan, 2020).

Poveikis sveikatai

Dengė sukelia platų simptomų spektrą. Nors dauguma atvejų yra besimptomiai arba lengvi, dengės liga taip pat gali pasireikšti kaip sunki, į gripą panaši liga, kuri retais atvejais gali būti mirtina. Apskritai, dengės gali būti atpažįstamas, kai didelis karščiavimas (apie 40°C) lydi bent du daugiau simptomų, tokių kaip stiprus galvos skausmas, skausmas už akių, skausmas raumenų ir sąnarių skausmai, pykinimas, vėmimas, patinusios liaukos ar bėrimas. Simptomai paprastai trunka 2-7 dienas po 4-10 dienų inkubacinio laikotarpio. Nors ir rečiau, kai kuriems žmonėms išsivysto sunki dengė, kuri pasireiškia stipriais pilvo skausmais, nuolatiniu vėmimu, greitu kvėpavimu, kraujavimu iš dantenų ar nosies, nuovargiu, neramumu, kepenų padidėjimu, krauju vėmimu ar išmatomis. Ši sunki dengės forma gali sukelti komplikacijų, įskaitant sunkų kraujavimą, organų pažeidimą ar net plazmos nutekėjimą (Umakanth ir Suganthan, 2020; PSO, 2022 m.). Dengės karščiavimas nėštumo metu gali sukelti mažesnį gimimo svorį, didesnę vaisiaus baimės riziką ir priešlaikinį gimdymą (Sinhabahu et al., 2014).

Sergamumas Europoje

EEE valstybėse narėse (išskyrus Bulgariją, Kiprą, Daniją, Lichtenšteiną, Šveicariją ir Turkiją, nes nėra duomenų) 2008–2021 m. laikotarpiu:

• Pranešta apie 22 164 dengės karštligės viruso infekcijas, iš kurių apie 90 proc. buvo susijusios su kelionėmis (ECDC, 2023 m.)
• 2020 m. ES / EEE praneštų atvejų rodiklis buvo 0,5 atvejo 100 000 gyventojų.
• Nuo 2016 m. nebuvo galima įžvelgti jokios aiškios bylų skaičiaus tendencijos, o 2011–2016 m. bylų skaičius nuolat didėjo.
• Nuo 2013 m. vietoje įgytų atvejų skaičius padidėjo iki 24 atvejų 2020 m., dauguma atvejų nustatyta Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje.

(ECDC, 2014–2022 m.)

Pasiskirstymas tarp gyventojų

• Amžiaus grupė, kurios sergamumo rodiklis didžiausias Europoje: 25–44 m. vyrai ir moterys (ECDC, 2014–2022 m.)
• Grupės, kurioms kyla rizika susirgti sunkia ligos eiga: kūdikiai, pagyvenę žmonės, žmonės su silpnu imunitetu
• Grupės, kurioms yra didesnė infekcijos rizika: darbuotojai migrantai ir keliautojai
  
  

Atsparumas klimato kaitai

Klimato tinkamumas

DENV perdavimo tikimybė priklauso nuo temperatūros, o didžiausias užsikrėtimo rodiklis atsiranda, kai aplinkos temperatūra yra 31 ° C (Xiao et al., 2014).

DENV užkrato pernešėjams, Aedes uodams, reikalingos natūralios arba dirbtinės talpyklos, pripildytos vandens reprodukcijai, nors kiaušiniai gali išlikti gyvybingi kelis mėnesius sausomis sąlygomis ir išsirita, kai tik jie liečiasi su vandeniu (PSO, 2022 m.). Daugelis naujausių vietinių užkrato pernešimų vyksta priemiesčių gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose yra (pusiau) natūralių teritorijų, kuriose gyvena uodai, ir kuriuose tuo pat metu yra palyginti didelis gyventojų tankis (Cochet et al., 2022). Nors Ae. albopictus yra antrinis, mažiau kompetentingas dengės vektorius, jis gali atlikti svarbų vaidmenį geografiškai plintant ligai Europoje. Ae. albopictus gali išgyventi įvairiomis klimato sąlygomis ir buvo rastas aukštyje iki 1200 m virš jūros lygio. Jo kiaušiniai yra labai atsparūs tiek aukštai, tiek žemai temperatūrai ir ilgiems sausros laikotarpiams. Lengvos žiemos su minimalia -5 °C temperatūra leidžia sukurti stabilią uodų populiaciją (Waldock et al., 2013). Ae. aegypti atsparumas temperatūrai yra mažesnis nei Ae. albopictus, o žemesnė nei 4 °C temperatūra yra mirtina uodams (Brady et al., 2013).

Sezoniškumas

Europoje dengės karštligės atvejų skaičius kasmet svyruoja. Didžiausi skaičiai dažnai registruojami rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais, tačiau kai kuriais metais taip pat sausio ir kovo-balandžio mėnesiais. Stebimi pikai atspindi sezoninius užsikrėtimo modelius galimose užsikrėtimo šalyse, susijusius su palankiomis klimato sąlygomis, taip pat atvykstamųjų kelionių sezoniškumą (ECDC, 2014–2022 m.).

Klimato kaitos poveikis

Kartu su didėjančiu su kelionėmis susijusių dengės karštligės atvejų skaičiumi kylanti temperatūra, drėgmė ir kritulių intensyvumas, susiję su klimato kaita, yra susiję su didesniu dengės karštligės atvejų skaičiumi Europoje (Stephenson et al., 2022). Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje jau padidėjo dengės karštligės perdavimo klimato kaitos požiūriu tinkamumas. Šiltesnis klimatas (temperatūra iki 31 °C) lemia greitesnį viruso dauginimąsi ir didesnį viruso kiekį uoduose, todėl žmonėms kyla didesnė infekcijos rizika (Xiao et al., 2014). Aukštesnė temperatūra taip pat sukuria palankesnes sąlygas uodų reprodukcijai ir greitesniam lervų vystymuisi, todėl padidėja uodų populiacijos. Didesnė drėgmė gali prailginti uodų gyvenimo trukmę (Marini et al., 2020). Pasikeitę kritulių modeliai, priklausomai nuo laiko, gali paskatinti arba apriboti uodų dauginimąsi ir aktyvumą. Manoma, kad kai kuriose Europos dalyse, ypač Prancūzijoje ir Italijoje, Ae. albopictus uodų populiacijos atsiras po migracijos į šiaurę. Prognozuojama, kad ateityje keliuose Europos regionuose padidės tigro uodų tinkamumo klimato sąlygoms indeksas ir tinkamo sezono trukmė. Vis dėlto kai kuriose šalyse, kuriose šiuo metu yra tinkamos sąlygos uodų populiacijoms, pvz., Šiaurės Italijoje, tikėtinas vasaros sausrų padidėjimas sumažins tigro uodų buveinių tinkamumą (Tjaden et al., 2017). Europoje tikimasi Ae. aegypti rūšies uodų populiacijos augimo. Šios rūšies pageidaujamas temperatūros intervalas yra siauresnis ir jai daugiausia bus naudingas temperatūros kilimas, dėl kurio Europos klimatas tampa tinkamesnis jos išlikimui (Medlock and Leach, 2015; Yadav et al., 2004 m.).

Prevencija & Gydymas

Prevencija

• Asmens apsauga: drabužiai ilgomis rankovėmis, uodų repelentai, tinklai ar ekranai ir uodų buveinių vengimas
• Uodų kontrolė: aplinkosaugos vadyba, pvz., reprodukcijos galimybių atviruose natūraliuose ir dirbtiniuose vandenyse mažinimas, biologinės ar cheminės priemonės (pvz., žr. uodų kontrolės veiklos grupės veiklą Vokietijoje);
• Informuotumo apie ligos simptomus, ligos perdavimą ir uodų įkandimo riziką didinimas
• Aktyvi uodų, ligų atvejų ir aplinkos stebėsena ir priežiūra siekiant užkirsti kelią jų plitimui (žr., pvz., iniciatyvos „Mückenatlas“atvejų tyrimus, dengės ligos priežiūrą Prancūzijoje arba EYWA projektą)
• Šiuo metu dengės karštligės vakcina skiepijami tik asmenys nuo 9 iki 45 metų, kurie anksčiau buvo užsikrėtę endeminėmis zonomis. Kitos galimos dengės karštligės vakcinos šiuo metu vertinamos, tačiau dar neparuoštos naudoti (Chawla et al., 2014; PSO, 2022 m.).

Gydymas

• Nėra specifinio ir veiksmingo antivirusinio gydymo
• Rehidratacija ir lovos poilsis
• Medicininiai patarimai, kaip išvengti komplikacijų
• Sunkiais atvejais: skausmą malšinantys vaistai, karščiavimą mažinantys vaistai ar artrito gydymas;

Nuorodos

Brady, O. J. et al., 2013, Suaugusiųjų Aedes aegypti ir Aedes albopictus išgyvenamumo esant skirtingai temperatūrai laboratorijos ir lauko sąlygomis modeliavimas, Parasites & Vectors 6(351), 1-12. https://doi.org/10.1186/1756-3305-6-351.

Chawla, P. et al., 2014, „Clinical implications and treatment of dengue“, Asian Pacific Journal of Tropical Medicine 7(3), 169–178. https://doi.org/10.1016/S1995-7645(14)60016-X.

Cochet, A., et al., 2022 m., Autochthonous dengue in mainland France, 2022: geografinis išplėtimas ir sergamumo padidėjimas, Eurosurveillance 27(44), 2200818. https://doi.org/10.2807/1560-7917.ES.2022.27.44.2200818.

ECDC, 2021a, Aedes aegypti – dabartinis žinomas pasiskirstymas: 2021 m. kovo mėn. Paskelbta adresu https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/aedes-aegypti-current-known-distribution-march-2021. Paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. gruodžio mėn.

ECDC, 2021b, Aedes albopictus – dabartinis žinomas pasiskirstymas: 2021 m. kovo mėn. Paskelbta adresu https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/aedes-albopictus-current-known-distribution-march-2021. Paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. gruodžio mėn.

ECDC, 2014–2022 m., 2012–2020 m. metinės epidemiologinės ataskaitos. Dengės karštligė. Paskelbta adresu https://www.ecdc.europa.eu/en/dengue-fever/surveillance-and-disease-data/annual-epidemiological-reports. Paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. balandžio mėn.

ECDC, 2023 m., Infekcinių ligų stebėjimo atlasas. Paskelbta adresu https://atlas.ecdc.europa.eu/public/index.aspx. Paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. balandžio mėn.

Li, Y. ir Wu, S., 2015, Dengė: Kas tai yra ir kodėl yra daugiau, Mokslo biuletenis 60(7), 661–664. https://doi.org/10.1007/s11434-015-0756-5

Marini, G. et al., 2020, Temperatūros įtaka Aedes albopictus populiacijos gyvenimo ciklo dinamikai, nustatytai vidutinio klimato platumose: A Laboratory Experiment, Insects 11(11), 808. https://doi.org/10.3390/insects11110808 (Laboratorinis eksperimentas. Vabzdžiai 11(11), 808. https://doi.org/10.3390/insects11110808).

Medlock, J. M. et al., 2015 m., Effect of climate change on vector-borne disease risk in the UK, The Lancet Infectious Diseases 15(6), 721–730. https://doi.org/10.1016/S1473-3099(15)70091-5.

Mercier, A. et al., 2022 m., Impact of temperature on dengue and chikungunya transmission by the mosquito Aedes albopictus, Scientific Reports 12(6973), 1-13. https://doi.org/10.1038/s41598-022-10977-4.

Miranda, M. Á., et al., 2022 m., AIMSurv: Pirmoji visos Europos suderinta Aedes invazinių uodų rūšių, susijusių su žmogaus pernešėjų platinamomis ligomis, priežiūra, Gigabyte, 2022 m., 1–13. https://doi.org/10.46471/gigabyte.57.

Murray, N. E. et al., 2013, Dengės epidemiologija: praeities, dabarties ir ateities perspektyvos, klinikinė epidemiologija 20(5), 299–309. https://doi.org/10.2147/CLEP.S34440.

Murugesan, A. ir Manoharan, M., 2020, Dengės virusas. Į: Ennaji, M.M. (Ed), „Emerging and Reemerging Viral Pathogens 1“,281–359. Elsevier. https://doi.org/10.1016/B978-0-12-819400-3.00016-8

B. Pozzetto ir kt., 2015 m., Is transfusion-transmitted dengue fever a potential public health threat?, World Journal of Virology 4 straipsnio 2 dalis, 113–123. https://doi.org/10.5501/wjv.v4.i2.113.

Sinhabahu, V. P. et al., 2014, perinatalinis dengės perdavimas: Atvejo ataskaita, BMC tyrimo pastabos 7(795), 1–3. https://doi.org/10.1186/1756-0500-7-795

Stephenson, C. et al., 2022 m., „Imported Dengue Case Numbers and Local Climatic Patterns Are Associated with Dengue Virus Transmission in Florida, USA“, Vabzdžiai 13(2), 163. https://doi.org/10.3390/insects13020163.

Tjaden, N. B. et al., 2017, „Modelling the effects of global climate change on Chikungunya transmission in the 21st century“, Scientific Reports 7(3813), 1-11. https://doi.org/10.1038/s41598-017-03566-3.

Trájer, A. J., 2021 m., Aedes aegypti in the Mediterranean container ports at the time of climate change: Laiko bomba Europos uodų vektorių žemėlapyje, Heliyon 7(9), e07981. https://doi.org/10.1016/j.heliyon.2021.e07981

Umakanth, M. ir Suganthan, N., 2020, Unusual Manifestations of Dengue Fever: Išplėstinio dengės sindromo apžvalga, Cureus 12(9), e10678. https://doi.org/10.7759/cureus.10678.

Waldock, J. et al., 2013 m., The role of environmental variables on Aedes albopictus biology and chikungunya epidemiology, Pathogens and Global Health 107(5), 224–241. https://doi.org/10.1179/2047773213Y.0000000100.

PSO, 2012 m., 2012–2020 m. pasaulinė dengės karštligės prevencijos ir kontrolės strategija. Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva. Paskelbta adresu https://apps.who.int/iris/handle/10665/75303

PSO, 2022 m., Pasaulio sveikatos organizacija. https://www.who.int/, paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. rugpjūčio mėn.

Xiao, F.-Z. et al., 2014 m., The effect of temperature on the extrinsic incubation period and infection rate of dengue virus serotype 2 infection in Aedes albopictus. Virology 159(11), 3053–3057 archyvai. https://doi.org/10.1007/s00705-014-2051-1

Yadav, P. et al., 2004 m., Effect of Temperature Stress on Immature Stages and Susceptibility of Aedes Aegypti Mosquitos to Chikungunya Virus, The American Journal of Tropical Medicine and Hygiene 70(4), 346–350. https://doi.org/10.4269/ajtmh.2004.70.346.