Toksinus gaminančios E. coli infekcijos

Šigatoksinus gaminančios Escherichia coli bakterijos (STEC, dar vadinamos verocitotoksinus gaminančiomis E. coli (VTEC) arba enterohemoraginėmis E. coli (EHEC)) yra zoonozinių patogenų grupė (t. y. kilusi iš gyvūnų), sukelianti viduriavimą ar sunkesnes ligas nurijus užkrėsto maisto ar vandens arba po sąlyčio su užkrėstais gyvūnais (Vanaja et al., 2013). Europoje STEC yra viena iš trijų labiausiai paplitusių per maistą plintančių ligų priežasčių, šalia kampilobakteriozės ir salmoneliozės (ECDC, 2016–2024 m.). Dažnesni gausūs krituliai ir padidėjusi temperatūra ateityje sudaro optimalias sąlygas bakterijoms augti, išgyventi ir plisti, taip pat didina su STEC susijusią infekcijos riziką.

Šiga toksinų ir (arba) verocitotoksinus gaminančių Escherichia coli (STEC/VTEC) infekcija – bendras ir vidaus pranešimų apie atvejus rodiklis (žemėlapis) ir bendras praneštų atvejų skaičius (grafikas) Europoje

_Pastabos:_{Žemėlapyje ir diagramoje pateikti EEE valstybių narių duomenys. Šiame žemėlapyje nurodytos ribos ir pavadinimai nereiškia, kad Europos Sąjunga juos oficialiai patvirtina arba priima. Šiame žemėlapyje nurodytos ribos ir pavadinimai nereiškia, kad Europos Sąjunga juos oficialiai patvirtina arba priima.}_{Apie šią ligą reikia pranešti ES lygmeniu}_,_{tačiau įvairiose šalyse ataskaitinis laikotarpis skiriasi}_._{Kai šalys praneša apie nulinius atvejus, pranešimų rodiklis žemėlapyje rodomas kaip „0“. Kai šalys konkrečiais metais nepranešė apie ligą, rodiklis žemėlapyje nematomas ir pažymėtas žyma „nepranešta“}_{(paskutinį kartą atnaujinta 2024 m._{rugpjūčio mėn.).}}

Šaltinis ir stiprintuvas; perdavimas

E. coli bakterijų yra sveikose žmonių ir gyvūnų žarnose (įskaitant galvijus, avis, ožkas, elnius ir briedžius). Tačiau STEC kelia maisto užteršimo pavojų, kai gyvūnų išmatos nėra tvarkomos sanitariškai. Jau palyginti nedaug STEC gali sukelti ligos simptomus (Pacheco ir Sperandio, 2012).

STEC infekcijos, kaip ir kitos E. coli bakterijų infekcijos, dažnai įgyjamos melžimo ar skerdimo metu, ypač tvarkant galvijus, arba vaikams naminių gyvūnėlių zoologijos soduose. Be infekcijų per tiesioginį sąlytį, per maistą plintantis užkratas yra dažnas, nes bakterijų gali būti žaliuose arba nepakankamai kaitinamuose maisto produktuose, pavyzdžiui, žaliame piene ir sūryje, taip pat žalioje arba nepakankamai išvirtoje mėsoje. Taip pat žali vaisiai ir daržovės gali būti užteršti STEC po sąlyčio su galvijų išmatomis arba užterštu vandeniu ar dirvožemiu. Netiesioginis sąlytis su užterštomis rankomis, indais, virtuvės darbo paviršiais ar peiliais ir kryžminis užteršimas gatavame maiste taip pat yra galimi infekcijos būdai. Be to, žmonių tarpusavio sąlytis taip pat gali sukelti infekcijas, net jei bakterijų yra labai mažai (PSO, 2022 m.; CDC, 2022 m.).

Poveikis sveikatai

STEC simptomai paprastai pasireiškia praėjus nuo 2 iki 10 dienų po bakterijų nurijimo ir dažniausiai sukelia virškinimo trakto sutrikimus, pradedant lengvu ir baigiant sunkiu kraujingu viduriavimu, kuris dažnai būna susijęs su pilvo spazmais, pykinimu, vėmimu, karščiavimu ar hemoraginiu kolitu (HC). HC sukelia sunkų kraujingą viduriavimą praėjus kelioms dienoms po pradinių simptomų atsiradimo (Cohen and Gianella, 1992), taip pat gali pasireikšti hemolizinis ureminis sindromas (HUS). Nuo 5 iki 7% STEC infekcijų pacientas kenčia nuo HUS, kuris yra ypač pavojingas mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar žmonėms su mažu imunitetu, kuriems gali išsivystyti sunkios komplikacijos (Pacheco ir Sperandio, 2012). Tokiais atvejais gali būti pažeistos kraujagyslės, raudonieji kraujo kūneliai ir inkstai, o tai gali dar labiau visam laikui pažeisti nervų sistemą ir kitus organus, tokius kaip kasa ir širdis (Pacheco ir Sperandio, 2012).

Sergamumas & mirtingumas

EEE valstybėse narėse (išskyrus Šveicariją ir Turkiją, nes trūksta duomenų) 2007–2022 m. laikotarpiu:

2022 m. bendras pranešimų rodiklis buvo 2,5 atvejo 100 000 gyventojų, o 29 ES / EEE šalys pranešė apie 8 565 patvirtintus atvejus. Tai yra 25 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. pranešimų rodikliu, ir viršija iki pandemijos buvusį lygį.
Vidutinė hospitalizavimo tikimybė (30–40 % visų atvejų, kai žinoma hospitalizavimo būklė)
Pranešta apie 214 mirties atvejų (ECDC, 2024 m.), o mirtingumas – apie 0,25 proc.
Nuo 2007 m. paplitimo tendencija didėja, galbūt iš dalies dėl padidėjusio informuotumo ir pakitusios diagnostikos. 2020 m. atvejų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo, tikriausiai dėl COVID-19 pandemijos ir galimo nepakankamo pranešimų skaičiaus.
Dauguma STEC atvejų buvo pavieniai, tačiau protrūkiai pasireiškė kasmet. 2011 m. pavasarį dėl agresyvios STEC padermės Europoje kilo du protrūkiai, nuo kurių nukentėjo apie 4 000 žmonių 16 šalių, o Vokietija pranešė apie didžiausią užsikrėtimo atvejų skaičių. Dėl šio protrūkio nustatyta apie 900 HUS atvejų ir 50 mirties atvejų (Foley et al., 2013; Grad et al., 2012 m.).

(ECDC, 2016–2024 m.; ECDC, 2024 m.)

Pasiskirstymas tarp gyventojų

Amžiaus grupė, kurioje sergamumas šia liga didžiausias Europoje: 0–4 metų (ECDC, 2016–2024 m.)
Grupės, kurioms kyla sunkios infekcijos (įskaitant HUS) rizika: maži vaikai, pagyvenę žmonės ir žmonės su mažu imunitetu

Atsparumas klimato kaitai

Klimato tinkamumas

E. coli bakterijos puikiai prisitaikiusios prie gyvūnų žarnyno sąlygų. Jie gali augti 7–50 °C temperatūroje, o optimali temperatūra – 37 °C (PSO, 2022 m.). E. coli bakterijos taip pat gali išgyventi už šeimininko ribų, pavyzdžiui, vandenyje ar dirvožemyje, esant ne aukštesnei kaip 4 °C temperatūrai, kelias dienas ar mėnesius (Son and Taylor, 2021). Toksinus gaminančios E. coli padermės, pvz., STEC, turi šiek tiek mažesnį išgyvenamumą, nes toksinų gamybai reikia energijos, todėl ji kainuoja fitneso išlaidas (van Elsas et al., 2011).

Sezoniškumas

Europoje daugiau užsikrėtimo atvejų nustatoma birželio–rugsėjo mėn. (ECDC, 2016–2024 m.).

Klimato kaitos poveikis

Ekstremalių meteorologinių reiškinių padažnėjimas galėtų optimizuoti bakterijų, įskaitant (šigatoksinus gaminančias) E. coli, augimo sąlygas. Smarkios liūtys sukelia daugiau nuotėkio iš žemės ūkio paskirties žemės, o tai sukelia patogenus iš komposto ir gyvūnų išmatų, o tiek potvyniai, tiek padidėjęs nuotėkis padidina kanalizacijos perpildymo ir paviršinio vandens užteršimo riziką. Be to, dėl mažo vandens kiekio sausros laikotarpiais padidėja patogenų koncentracija likusiame vandenyje dėl mažesnio skiedimo ir mažesnio dirvožemio filtravimo pajėgumo. E. coli bakterijos gali gerai prisitaikyti prie šiltesnio klimato, o kai kurios STEC padermės aplinkoje yra labai patvarios (van Elsas et al., 2011). Be to, aukštesnė oro temperatūra pagreitina bakterijų augimą, pavyzdžiui, nepasterizuotame piene, jei jis nėra tinkamai laikomas žemoje temperatūroje. Kadangi žalio pieno suvartojimas yra ypač didelis Italijoje, Slovakijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje, prognozuojama, kad E. coli infekcijų, įskaitant STEC infekcijas, skaičius padidės dėl atšilimo šiose šalyse (Feliciano, 2021). Priešingai, prognozuojamas šaltų maudyklų vandens temperatūros padidėjimas virš 4 °C greičiausiai sumažins E. coli koncentraciją (Sampson et al., 2006).

Prevencija & Gydymas

Prevencija

Tinkamas maisto tvarkymas prieš vartojimą, įskaitant (šaltąjį) laikymą, terminį apdorojimą ir atskyrimą, kad būtų išvengta kryžminės taršos (Uçar et al., 2016)
Efektyvi sanitarinė praktika virtuvėse ir virtuvės reikmenims (Ekici ir Dümen, 2019 m.)
Gera sanitarinė higiena ūkiuose ir skerdyklose, siekiant sumažinti užteršimą fekalijomis
Tinkamas išmatų šalinimas ir sąlyčio su gyvūnų mėšlu mažinimas (Bauza et al., 2020 m.)
Informuotumo apie ligų perdavimą didinimas
Probiotikai, t. y. gyvi ir saugūs Lactobacillus arba Bifidobacterium mikroorganizmai (Allocati et al., 2013)

Gydymas

Jokio specialaus apdorojimo
Rehidratacija ir elektrolitų keitimas
Siekiant sumažinti HUS išsivystymo riziką, reikėtų vengti antimikrobinių vaistų.
Dializė (kraujo pakeitimas), organų terapija ir stiprūs skausmą malšinantys vaistai HUS atveju (Bitzan, 2009 m.)

Further informacija

Nuorodos

Allocati, N. et al., 2013, Escherichia coli in Europe: An Overview, Tarptautinis aplinkos tyrimų ir visuomenės sveikatos žurnalas 10 (12), 6235-6254. https://doi.org/10.3390/ijerph10126235.

Bauza, V. et al., 2020, Vaikų išmatų valdymo praktika ir išmatų užteršimas: Skerspjūvio tyrimas Odišoje (Indija), Science of the Total Environnent 709, 136–169. https://doi.org/10.1016/j.scitotenv.2019.136169.

Bitzan, M., 2009, Treatment options for HUS secondary to Escherichia coli O157:H7, Kidney International 75, S62–S66. https://doi.org/10.1038/ki.2008.624.

CDC, 2022 m., E. coli pagrindinis puslapis, Ligų kontrolės ir prevencijos centrai. Paskelbta adresu https://www.cdc.gov/ecoli/general/index.html. Paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. rugpjūčio mėn.

Cohen, M. B. ir Gianella, R. A., 1992 m., Hemoraginis kolitas, susijęs su Escherichia coli O157:H7, Advances in Internal Medicine 37, 173–195. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/1557995/

ECDC, 2016–2024 m., 2014–2022 m. metinės epidemiologinės ataskaitos – STEC infekcija. Paskelbta adresu https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/stec-infection-annual-epidemiological-report-2022. Paskutinį kartą žiūrėta 2024 m. rugpjūčio mėn.

ECDC, 2024 m., Infekcinių ligų stebėjimo atlasas. Paskelbta adresu https://atlas.ecdc.europa.eu/public/index.aspx. Paskutinį kartą žiūrėta 2024 m. rugpjūčio mėn.

EFSA ir ECDC, 2022 m., The European Union One Health 2021 Zoonoses Report, EFSA Journal 20(12), 7666. https://doi.org/10.2903/j.efsa.2022.7666.

Ekici, G. ir Dümen, E., 2019, Escherichia coli and food safety: Starčič Erjavec, M. (leid.), The Universe of Escherichia coli, IntechOpen. https://doi.org/10.5772/intechopen.82375.

Feliciano, R., 2021, Probabilistic modelling of Escherichia coli concentration in raw milk under hot weather conditions („Tikimybinis Escherichia coli koncentracijos žaliame piene karštomis oro sąlygomis modeliavimas“), Food Research International 149, 110679. https://doi.org/10.1016/j.foodres.2021.110679.

Foley ir kt., 2013 m., Outbreak of Escherichia coli O104:H4 Infections Associated with Sprout Consumption—Europe and North America, 2011 m. gegužės–liepos mėn., Savaitinė sergamumo ir mirtingumo ataskaita 62(50), 1029–1031. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24352067/.

Grad, Y. H. et al., 2012, Genomic epidemiology of the Escherichia coli O104:H4 outbreaks in Europe, 2011, Proceedings of the National Academy of Sciences 109(8), 3065–3070. https://doi.org/10.1073/pnas.1121491109.

Pacheco, A. R. ir Sperandio, V., 2012, Shiga toxin in enterohemorrhagic E.coli: „Reglamentavimas ir naujos kovos su virusu strategijos. Ląstelių ir infekcijų mikrobiologijos ribos 2“ (angl. „Frontiers in Cellular and Infection Microbiology 2“)(81). https://doi.org/10.3389/fcimb.2012.00081.

Sampson, R. W. et al., 2006, Effects of temperature and sand on E. coil survival in a northern lake water microcosm, Journal of Water and Health 4(3), 389–393. https://doi.org/10.2166/wh.2006.524.

Son, M. S. ir Taylor, R. K., 2021, Growth and Maintenance of Escherichia coli Laboratory Strains, Current protocols(1), e20. https://doi.org/10.1002/cpz1.20.

Uçar, A. et al., 2016, Food safety – Problems and solutions („Maisto sauga. Problemos ir sprendimai“). Į: Makun, H.A. (leid.), „Su maistu susijusių ligų reikšmė, prevencija ir kontrolė“, https://doi.org/10.5772/60612.

van Elsas, J. D. et al., 2011, „Survival of Escherichia coli in the environment: „Pagrindiniai ir visuomenės sveikatos aspektai“, ISME leidinys Nr. 5, 173–183, https://doi.org/10.1038/ismej.2010.80.

Vanaja, S. K. et al., 2013, Enterohemorrhagic ir kitos šigatoksiną gaminančios Escherichia coli. Į: Donnenberg, M. S. (leid.), Escherichia coli (2-asis leidimas), Academic Press, p. 121–182. https://doi.org/10.1016/B978-0-12-397048-0,00005-X

PSO, 2022 m., Pasaulio sveikatos organizacija, https://www.who.int/. Paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. rugpjūčio mėn.