Europos prisitaikymo prie klimato kaitos ir sveikatos politika

Klimatas ir sveikata pagrindiniuose ES politikos dokumentuose

ES įvairiose politikos srityse sprendžiami klimato kaitos poveikio žmonių sveikatai prevencijos klausimai.

Pagrindinė bendra politikos sistema yra ⁇ Europos žaliasis kursas ⁇ . Joje išdėstyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus lygus nuliui, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir „apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio“. Kartu ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje.

⁇ pasiūlyme dėl 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos⁇ ⁇ iki 2030 m. ⁇ raginama stiprinti aplinkos (įskaitant klimatą) ir sveikatos politikos sąsajas,be kita ko, „ ⁇ stebint žmonių sveikatą ir klimato kaitos poveikį beiprisitaikymą prie jos ⁇ “.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos politika

2021 m. birželio mėn. įsigaliojusio Europos klimato teisės akto 5 straipsnyje nustatyta, kad prisitaikymas prie klimato kaitos yra ES institucijų ir valstybių narių teisinė pareiga, pagal kurią reikalaujama, kad jos „užtikrintų nuolatinę pažangą didinant gebėjimą prisitaikyti, atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos pagal Paryžiaus susitarimo 7 straipsnį“. Be to, valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos politikoje „ ⁇atsižvelgiama į ypatingą atitinkamų sektorių pažeidžiamumą“ ⁇ , ⁇ „nuoseklus prisitaikymas prie klimato kaitos visose politikos srityse“ ⁇ , ir ⁇ „dėmesys visų pirma sutelkiamas į pažeidžiamiausias ir labiausiai paveiktas gyventojų grupes ir sektorius“ ⁇ .

2021 m. vasario mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“. Jame išdėstyta ilgalaikė ES vizija iki 2050 m. tapti klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene, visiškai prisitaikiusia prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio, taip pat nurodyta, kad reikia geriau suprasti su klimatu susijusią riziką sveikatai. Pagrindinis šios strategijos veiksmas yra Europos klimato ir sveikatos observatorija.

Europos Komisija ir Europos aplinkos agentūra rengia pirmąjį ⁇ Europos klimato rizikos vertinimą (EUCRA) ⁇ . Planuojama, kad jis bus paskelbtas 2024 m. pavasarį, jame bus įvertintas didelis su klimato kaita susijęs poveikis ir rizika, įskaitant riziką visuomenės sveikatai, Europoje.

ES koordinuoja veiklą sveikatos srityje

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį pagrindinė atsakomybė už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą ir teikimą tenka valstybėms narėms. Todėl ES sveikatos politika papildo nacionalinę politiką ir užtikrina sveikatos apsaugą visose ES politikos srityse. Pavyzdžiui, siekdama stiprinti pasirengimą grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas koordinavimą, 2022 m. ES priėmė Reglamentą 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 1082/2013/ES. Juo ES suteikiami tvirti ir išsamūs koordinavimo ir bendradarbiavimo įgaliojimai siekiant veiksmingiau reaguoti į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai tiek Europos Sąjungos (ES), tiek ES valstybių narių lygmenimis. Ja siekiama stiprinti prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planavimą; stiprinti epidemiologinę priežiūrą ir stebėseną; gerinti duomenų teikimą; ir stiprinti ES koordinavimą.

Europos Komisija kuria stiprią ⁇ Europos sveikatos sąjungą ⁇ siekdama toliau gerinti didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių, įskaitant grėsmes, susijusias su aplinkos ir klimato sąlygomis, koordinavimą. Komunikate nurodyta: Kuriant Europos sveikatos sąjungą – parengtį ir atsparumą ⁇, Europos sveikatos sąjunga grindžiama bendromis ES pastangomis suderinti santykius su gamtine aplinka taikant skirtingus ir tvaresnius ekonomikos augimo modelius. Kova su klimato kaita ir būdų prie jos prisitaikyti paieška, biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas, mitybos ir gyvenimo būdo gerinimas, aplinkos taršos mažinimas ir šalinimas turės teigiamą poveikį piliečių sveikatai.

Programa „ES – sveikatos labui“ ⁇ ⁇ (toliau – Programa) ⁇ iki šiol yra didžiausia ES sveikatos programa, pagal kurią 5,3 mlrd. EUR bus investuota į ES pridėtinę vertę turinčius veiksmus, kuriais papildoma ES šalių politika ir siekiama vieno ar kelių programos „ES – sveikatos labui“ tikslų.

Programa siekiama gerinti ir puoselėti sveikatą Sąjungoje, apsaugoti Sąjungos žmones nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, gerinti vaistus, medicinos priemones ir kilus krizei svarbius produktus ir stiprinti sveikatos sistemas. Programa „ES – sveikatos labui“, be kita ko, siekiama prisidėtiprie kovos su neigiamu klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikiu žmonių sveikatai,teikiant finansavimą reikalavimus atitinkantiems subjektams, sveikatai. Programos tikslų bus siekiama užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį visose Sąjungos politikos ir veiklos srityse, kai taikytina, laikantis bendros sveikatos koncepcijos.

Galiausiai 2023 m. birželio mėn. Komisijos komunikate dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą klimato kaita įvardijama kaip viena iš trijų planetos krizių – klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos – sudedamųjų dalių. Joje taip pat pabrėžiama, kad jaunimas yra labai susirūpinęs dėl klimato kaitos ir kad daugelis jų savo ateitį laiko bauginančia.

Europos agentūros ir institucijos klimato kaitos ir sveikatos srityse

Siekiant sustiprinti Europos apsaugą nuo infekcinių ligų, 2005 m. įsteigtas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). ECDC yra atsakingas už mokslinius įrodymus ir užkrečiamųjų ligų, įskaitant ligas, susijusias su klimato kaita, rizikos vertinimus. Europos šalys teikia ECDC duomenis iš savo priežiūros sistemų. Pagal Reglamentą 2022/2371 ligų, apie kurias ES lygmeniu reikia pranešti ECDC, sąrašas bus atnaujintas, kad būtų galima laiku nustatyti ligas, įskaitant su klimato kaita susijusias ligas.  ECDC sukūrė ⁇ Europos aplinkos ir epidemiologijos (E3) tinklą ⁇ , kuris teikia meteorologinių sąlygų stebėsenos realiuoju laiku priemones, kad būtų galima įvertinti per vandenį plintančių ligų ir pernešėjų platinamų ligų riziką, taip pat kitas rizikos vertinimo priemones. Be to, ECDC ir ⁇ Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ⁇ finansuoja. ⁇ VectorNet ⁇ , šiuo metu išgyvenanti antrąją iteraciją (2019–2023 m.), kuri yra platforma, padedanti rinkti duomenis apie užkrato pernešėjus ir patogenus užkrato pernešėjose, susijusius tiek su gyvūnų, tiek su žmonių sveikata. Ji palengvina keitimąsi duomenimis apie nariuotakojų ligos pernešėjų geografinį pasiskirstymą Europoje.

2021 m. įsteigta Europos reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas ir pasirengimo joms institucija (HERA) perkels ES pasirengimo didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas pajėgumus į naują lygmenį ir bus vienas iš pagrindinių elementų kuriant stipresnę Europos sveikatos sąjungą. HERA, kuriai 2022–2027 m. laikotarpiu skirtas 6 mlrd. EUR biudžetas, siekia užkirsti kelią ekstremaliosioms sveikatos situacijoms, be kita ko, susijusioms su klimato kaita, jas nustatyti ir greitai į jas reaguoti. Jis veikia dviem režimais: Prieš sveikatos krizę – pasirengimo etape – HERA glaudžiai bendradarbiaus su kitomis ES ir nacionalinėmis sveikatos agentūromis, pramonės atstovais ir tarptautiniais partneriais, kad pagerintų ES pasirengimą ekstremaliosioms sveikatos situacijoms. Susidarius ekstremaliajai visuomenės sveikatos situacijai ES lygmeniu, HERA greitai pereina prie ekstremaliųjų situacijų operacijų, priimdama greitus sprendimus ir aktyvuodama neatidėliotinas priemones.

⁇ Europos aplinkos agentūra ⁇ kartu su Europos Komisija valdo Europos klimato ir sveikatos observatoriją. Ji teikia politikos formuotojams patikimą ir nepriklausomą informaciją apie aplinką, įskaitant klimato pavojų tendencijas ir prognozes bei jų poveikį žmonių sveikatai.

ES politikos sritys, kuriose klimato kaitos poveikis sveikatai duoda papildomos naudos

Daugelyje kitų ES politikos sričių taip pat galima spręsti klimato kaitos poveikio sveikatai klausimą. Pavyzdžiui, „Renovacijos banga“ siekiama, kad pastatai efektyviau vartotų energiją, pripažįstant, kad žmonės prastai izoliuotuose ir įrengtuose pastatuose žiemą patiria didesnę hipotermiją, o vasarą – karščio stresą, visų pirma priklausantys pažeidžiamoms grupėms. 2020 m. gegužės mėn. pradėta įgyvendinti 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija skatinamas medžių sodinimas ir gamtos atkūrimas, o tai gali padėti atvėsinti miestų teritorijas ir sumažinti potvynius bei kitas gaivalines nelaimes. Strategijoje, kuria siekiama, kad iki 2030 m. Europos biologinė įvairovė pradėtų atsigauti, taip pat numatyti kiti veiksmai ir įsipareigojimai, pavyzdžiui, raginimas didesniems Europos miestams parengti miestų žalinimo planus. Galiausiai ⁇ ES tvaraus finansavimo taksonomija ⁇ siekiama sukurti sveikesnę ir klimato kaitos poveikiui atsparesnę gyvenamąją aplinką nukreipiant daugiau privačiųjų investicijų į aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, be kita ko, į prisitaikymą prie klimato kaitos.

Investicijos į žinių plėtojimą ir įgyvendinimą

⁇ Programa „Europos horizontas“ ⁇ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa iki 2027 m. Jai skirtas 95,5 mlrd. EUR biudžetas, ja kovojama su klimato kaita, padedama siekti JT darnaus vystymosi tikslų ir didinamas ES konkurencingumas bei augimas. Ji suteikia daug finansavimo galimybių moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusiems su klimato kaitos poveikiu sveikatai, visų pirma pagal vadinamąją veiksmų grupę „Sveikata“ ⁇ , bet galbūt ir pagal kitas konkrečias programas.

Kita svarbi programos „Europos horizontas“ dalis yra vadinamosios ES misijos – įsipareigojimai spręsti pagrindinius visuomenės uždavinius, įskaitant

• ES prisitaikymo prie klimato kaitos, įskaitant visuomenės transformaciją, misija⁇ ⁇ ⁇ ⁇ . Pagal ją, kuriai skirtas 673 mln. EUR biudžetas, daugiausia dėmesio skiriama paramai ES regionų, miestų ir vietos valdžios institucijų pastangoms didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui. Iki šiol misijos chartiją pasirašė daugiau kaip 300 regionų ir vietos valdžios institucijų.
• ⁇ Neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija ⁇ , kuria siekiama skatinti teisingą pertvarką, kad būtų pagerinta žmonių sveikata ir gerovė, teikiant papildomą naudą, pavyzdžiui, gerinant oro kokybę ar sveikesnę gyvenseną, pabrėžiant svarbų prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo ir sveikatos ryšį.

Informaciją apie mokslinių tyrimų projektus ir rezultatus, finansuotus pagal ankstesnę ES bendrąją programą ⁇ „Horizontas 2020“⁇ , ⁇ galima rasti Stebėsenos centro išteklių kataloge ⁇ .