ES prisitaikymo prie klimato kaitos politika

2021 m. vasario 24 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“. Strategijoje išdėstyta ilgalaikė ES vizija – iki 2050 m. tapti klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene, visiškai prisitaikiusia prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio. Šia strategija siekiama stiprinti ES ir pasaulio gebėjimą prisitaikyti ir kuo labiau sumažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos poveikio, laikantis Paryžiaus susitarimo ir pasiūlymo dėl Europos klimato teisės akto.

Strategija siekiama sukurti klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, gerinant žinias apie klimato kaitos poveikį ir prisitaikymo sprendimus; intensyviau planuojant prisitaikymą prie klimato kaitos ir atliekant su klimatu susijusios rizikos vertinimus; spartinant prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus; ir padėdama stiprinti atsparumą klimato kaitai visame pasaulyje. Juo siekiama trijų tikslų ir siūlomi įvairūs veiksmai jiems pasiekti:

• Pažangesnis prisitaikymas: Žinių gilinimas ir netikrumo valdymas; įskaitant:
  • plėsti žinių apie prisitaikymą ribas;
  • daugiau ir geresnių duomenų apie klimato kaitą; ir
  • „Climate-ADAPT“, kaip Europos žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos platformos, stiprinimas ir plėtimas.
• Sistemingesnis prisitaikymas. remti politikos formavimą visais lygmenimis ir visose susijusiose politikos srityse; įtraukti tris kompleksinius prioritetus, kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų integruotas į:
  • Makrofiskalinė politika;
  • Gamtos procesais pagrįsti sprendimai; ir
  • Vietos prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai.
• Greitesnis prisitaikymas: Paspartinti prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimą visose srityse.

Bus stiprinama ir plečiama Europos žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos platforma „Climate-ADAPT“. Kaip pirmasis konkretus naujosios strategijos rezultatas bus įsteigtas Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centras „Climate-ADAPT“, kad būtų galima geriau stebėti, analizuoti klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai ir užkirsti jam kelią.

Į strategiją įtraukti tarptautiniai atsparumo klimato kaitai didinimo veiksmai.

Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija yra tiesiogiai susijusi su naujausiais pasauliniais susitarimais, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimu, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa ir Darnaus vystymosi darbotvarke, taip pat su šių tikslų įgyvendinimu ES. Ji taip pat tiesiogiai susijusi su pagrindinėmis ES iniciatyvomis, pavyzdžiui, Klimato kaitai atsparios Europos misija ir Sąjungos tvaraus finansavimo darbotvarke (numatoma atnaujinti 2021 m. antrąjį ketvirtį).

Europos žaliajame kurse (paskelbtame 2019 m. gruodžio mėn.) pateikiamas Komisijos tvarios žaliosios pertvarkos planas. Žaliojo kurso pagrindas – pirmasis pasiūlymas dėl Europos klimato teisės akto, kuriuo nustatoma sistema, padėsianti iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Pasiūlyme pripažįstama, kad prisitaikymas prie klimato kaitos yra pagrindinis ilgalaikio pasaulinio atsako į klimato kaitą komponentas, ir reikalaujama, kad valstybės narės ir Sąjunga didintų savo gebėjimą prisitaikyti, didintų atsparumą ir mažintų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos. Jame taip pat nustatytas reikalavimas įgyvendinti nacionalines strategijas.

Ši nauja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija buvo žaliojo kurso veiksmų plano dalis. Rengiant naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją remtasi 2013 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos vertinimu ir įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonių surinkimu, siekiant i) pagrįsti ir parengti išnagrinėtas politikos galimybes, taip pat ii) nustatyti tinkamą užmojų lygį. 2020 m. vykstant atviroms konsultacijoms buvo pateiktas išsamus naujosios ES strategijos projektas, kuriuo siekiama paskatinti viešas diskusijas, ir atliktas poveikio vertinimas.

2018 m. Komisijos atliktame 2013 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos vertinime nustatyta, kad šia strategija pasiekti jos tikslai skatinti valstybių narių veiksmus, klimato kaitos poveikiui atsparius veiksmus ES lygmeniu ir remti geriau informacija pagrįstą sprendimų priėmimą. Vertinimas apėmė prisitaikymoprie klimato kaitos parengties rezultatų suvestinę,skirtą valstybių narių pasirengimo lygiui įvertinti remiantis kokybiniais, procesais grindžiamais rodikliais.