ES sveikatos politika

Politikos pagrindas

Klimato kaitos poveikio žmonių sveikatai prevencijos klausimas turi būti sprendžiamas įvairiais lygmenimis ir keliose politikos srityse. Pagal Lisabonos sutartį pagrindinė atsakomybė už sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros organizavimą ir teikimą tenka valstybėms narėms. Todėl ES sveikatos politika papildo nacionalinę politiką ir užtikrina sveikatos apsaugą visose ES politikos srityse.

2013 m. Europos Sąjunga priėmė Sprendimą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai (Sprendimas 1082/2013/ES). Šiuo sprendimu stiprinamas pasirengimas ES ir reagavimo į grėsmes sveikatai koordinavimas. Ji padeda valstybėms narėms pasirengti galimoms būsimoms pandemijoms ir didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms, kurias kelia užkrečiamosios ligos, cheminiai, biologiniai ar aplinkos reiškiniai, įskaitant susijusius su klimato kaita, ir nuo jų apsaugoti piliečius. Pagal naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ES kovos su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai, be kita ko, kylančiomis dėl klimato kaitos, naujoje Europos reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas ir pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms institucijoje (HERA).

Reaguojant į ekstremalius meteorologinius reiškinius, pavyzdžiui, potvynius ar miškų gaisrus, 2013 m. buvo sukurtas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (SCSM), kuriuo siekiama stiprinti ES valstybių narių (taip pat Islandijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Norvegijos, Serbijos ir Turkijos) bendradarbiavimą civilinės saugos srityje. 2019 m. prie SCSM pridėtas „rescEU“ tikslas – stiprinti tiek piliečių apsaugą nuo nelaimių, tiek kylančios rizikos valdymą. Be to, „rescEU“ sukuriamas naujas Europos išteklių, pavyzdžiui, lėktuvų, sraigtasparnių ir medicininės įrangos, rezervas. Kai ekstremaliosios situacijos mastas viršija šalies reagavimo pajėgumus, ji gali prašyti pagalbos pagal mechanizmą. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo sutelkti septynių ES šalių gaisrų gesinimo darbuotojai ir įranga, kad padėtų Švedijai kovoti su precedento neturinčiais miškų gaisrais.

Europos žaliajame kurse nustatytas EK įsipareigojimas spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas. Be to, 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos pasiūlyme raginama stiprinti aplinkos (įskaitant klimatą) ir sveikatos politikos sąsajas, be kita ko, vykdant „žmoniųsveikatos ir klimato kaitos poveikio bei prisitaikymo prie jos stebėseną“.

Europos Komisija pasiūlė naują programos „ES – sveikatos labui“ viziją (2021–2027 m.), kuria siekiama stiprinti sveikatos saugumą ir pasirengti būsimoms sveikatos krizėms. Pasiūlymu dėl reglamento „ES – sveikatos labui“, be kita ko, siekiama „padėtikovoti su neigiamu klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikiu žmonių sveikatai“. Be to, Europos Komisijos pasiūlymu dėl Europos sveikatos sąjungos bus toliau gerinamas didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių, įskaitant grėsmes, susijusias su aplinka ir klimato sąlygomis, koordinavimas.

Žinių bazės gerinimas

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) yra atsakingas už užkrečiamųjų ligų, įskaitant su klimato kaita susijusias ligas, mokslinius įrodymus ir rizikos vertinimus. ECDC sukūrė Europos aplinkos ir epidemiologijos (E3) tinklą, kuris teikia tikralaikes meteorologinių sąlygų stebėsenos priemones, kad būtų galima įvertinti per vandenį plintančių ligų ir pernešėjų platinamų ligų riziką, taip pat kitas rizikos vertinimo priemones. Be to, ECDC ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priima „VectorNet“ – platformą, skirtą keistis duomenimis apie geografinį nariuotakojų ligų pernešėjų pasiskirstymą Europoje, ir parengė įvairių tyrimų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama Europos klimato kaitos poveikiui ir pažeidžiamumui įvertinti.

Europos Sąjunga finansavo atitinkamos informacijos ir ekspertinių žinių klimato ir sveikatos srityje plėtojimą pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ ir „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos (C3S)plėtojimą. Daugiau informacijos apie svarbiausius mokslinių tyrimų ir žinių projektus galima rasti šio centro išteklių kataloge.

Mokslinių tyrimų finansavimo programai „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) bus skirta 94 mlrd. EUR, siekiant padidinti Europos paramą su sveikata ir klimatu susijusiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai. Neatsiejama programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų sistemos dalis yra ES misijos, kurios yra įsipareigojimai spręsti pagrindinius visuomenės uždavinius, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos. ES prisitaikymo prie klimato kaitos, įskaitant visuomenės transformaciją, misija veiks kaip prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų (mokslinių tyrimų projektų, politikos priemonių ar net teisėkūros iniciatyvų) rinkinys. Siūlomoje komandiruotės santraukoje pabrėžiamas poreikis apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę nuo klimato poveikio (įskaitant aukštą temperatūrą, ekstremalius meteorologinius reiškinius ir infekcines ligas), ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Be to, neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija apima teisingos pertvarkos skatinimą siekiant pagerinti žmonių sveikatą ir gerovę, teikiant papildomą naudą, pavyzdžiui, geresnę oro kokybę ar sveikesnį gyvenimo būdą, pabrėžiant svarbų prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo ir sveikatos ryšį.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Trečiojoje ES sveikatos programoje (2014–2020 m.) – finansavimo priemonėje, kuria remiamas ES šalių bendradarbiavimas ir remiama bei plėtojama ES sveikatos srities veikla, kaip vienas iš tikslų nurodytas poreikis apsaugoti Sąjungos piliečius nuo didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, įskaitant klimato kaitos keliamas grėsmes.

Kai kurios naujos aktualios politikos kryptys, pavyzdžiui, susijusios su pastatų energijos vartojimo efektyvumu arba tvariu finansavimu, suteikia galimybių skatinti veiksmus, kuriais sprendžiama klimato kaitos poveikio sveikatai problema. Iniciatyva „Renovacijos banga“ siekiama padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, pripažįstant, kad energiją neefektyviai vartojančiuose pastatuose gyvenantys žmonės yra labiau veikiami ekstremalių temperatūros svyravimų, kurie žiemą sukelia hipotermiją, o vasarą – karščio stresą pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Galiausiai, ES tvaraus finansavimo taksonomija siekiama sukurti sveikesnę ir klimato kaitos poveikiui atsparesnę gyvenamąją aplinką, daugiau investicijų nukreipiant į aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, be kita ko, į prisitaikymą prie klimato kaitos.