Klimato kaita ir sveikata: Europos nacionalinės politikos apžvalga

Šiame puslapyje apibendrinamas tyrimas, atliktas dėl 38 EAA narių ir bendradarbiaujančių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ir jų nacionalinių sveikatos strategijų, kaip pagrindinių politikos sričių, kuriose galima spręsti klimato kaitos poveikio sveikatai klausimus. Peržiūrėtos iš viso 37 nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos politikos priemonės ir 34 nacionalinės sveikatos politikos dokumentai, nes atitinkamos politikos priemonės šiuo metu taikomos ne visose šalyse. Išsamios išvados pateikiamos aiškinamojoje ataskaitoje.

Pagrindinės gairės

• Norint veiksmingai spręsti klimato kaitos poveikio sveikatai problemą, reikia imtis įgyvendinamų nacionalinės politikos priemonių. Labai svarbu, kad nacionalinėje prisitaikymo prie klimato kaitos politikoje būtų akcentuojama sveikata ir kad nacionalinėje sveikatos strategijoje būtų atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį.
• 38 EEE valstybių narių ir bendradarbiaujančių šalių nacionalinės politikos peržiūra rodo, kad klimato kaitos poveikis sveikatai paprastai aptariamas nacionalinėse prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose, tačiau rečiau – nacionalinėse sveikatos strategijose.
• Klimato pavojai, kurie dažniausiai aptariami nacionaliniuose prisitaikymo prie klimato kaitos ir sveikatos politikos dokumentuose, yra karščio bangos ir sausros; gausūs krituliai ir potvyniai; bendras temperatūros kilimas; didėjanti patogenų ir infekcinių ligų rizika; Intensyvesnės ir dažnesnės audros.
• Tiek prisitaikymo prie klimato kaitos, tiek sveikatos politikoje daugiausia dėmesio skiriama dabartiniam ir numatomam poveikiui fizinei sveikatai, dažniausiai – infekcinėms ir pernešėjų platinamoms ligoms; padidėjusi oro tarša; šilumos poveikis širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemoms; Ekstremalių meteorologinių reiškinių sukelti sužalojimai. Poveikis psichikos sveikatai nagrinėjamas rečiau ir tik nedidelėje peržiūrėtų dokumentų dalyje buvo nagrinėjamas poveikis socialinei sveikatai.
• Dažniausiai planuojamos intervencinės priemonės, kuriomis siekiama spręsti klimato kaitos poveikio sveikatai problemą, yra stebėsena ir priežiūra, įskaitant ankstyvojo perspėjimo sistemas; plačiosios visuomenės informuotumo didinimo kampanijos; ir nuolatiniais klimato kaitos poveikio sveikatai moksliniais tyrimais.

Nacionalinė prisitaikymo prie klimato kaitos politika, itin svarbi sveikatos apsaugai kintant klimatui

Nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos, planai ir su klimatu susijusios rizikos vertinimai (toliau – NSS) yra svarbiausios nacionalinės politikos priemonės klimato kaitos poveikio sveikatai problemai spręsti. Klimato kaitos poveikis sveikatai dažniau aptariamas nacionalinėse sveikatos strategijose, o ne nacionalinėse sveikatos strategijose (NHS). Poveikio sveikatai vertinimas ir reagavimo strategija dažnai yra neatsiejama nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos politikos dalis. Tačiau šalių nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos klimato kaitą rečiau aiškiai laiko rizikos visuomenės sveikatai veiksniu. Tik kelios šalys yra parengusios konkrečią sektorinę prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją sveikatos srityje, pavyzdžiui, Suomija (Prisitaikymoprie klimato kaitos planas sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės sektoriui), Airija (Sveikatossektoriaus prisitaikymo prieklimato kaitos planas), Šiaurės Makedonija (Prisitaikymo prie klimato kaitos sveikatos srityje strategija) arba Švedija (Visuomenės sveikata kintančiame klimate – Švedijos visuomenės sveikatos agentūros 2021–2024 m. tikslai ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planas).

Dėmesys ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, temperatūros kilimui ir infekcinėms ligoms

NAS paprastai apima daugiau su klimato kaita susijusių pavojų sveikatai, palyginti su NHS. Dažniausiai pasitaikantys pavojai yra karščio bangos ir sausros, gausūs krituliai ir potvyniai , temperatūros kilimas, patogenų ir infekcinių ligų plitimas , taip pat intensyvesnės ir dažnesnės audros (1 pav.). Be 1 diagramoje nurodytų pavojų, kai kurios EEE valstybės narės taip pat įtraukė konkrečius pavojus, susijusius su jų geografija ir ekonomika (pvz., su žuvimis ir jūros gėrybėmis susijusios ligos, kurias sukelia dumblių ir planktono augimo sąlygų pokyčiai Norvegijoje, arba poveikis geriamajam vandeniui dėl intensyvėjančios erozijos ir pakrančių zonų druskėjimo kai kuriose Lenkijos dalyse).

1paveikslas. Su klimatu susiję pavojai sveikatai, įtraukti įperžiūrėtą nacionalinę politiką

Dažniausiai vertinamas klimato kaitos poveikis fizinei sveikatai

NAS ir NHS daugiausia dėmesio skiria fiziniam poveikiui sveikatai - nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių (šilumos, potvynių, audrų ir kt.), Infekcinių ir pernešėjų platinamų ligų bei oro taršos. Akivaizdžiai mažiau dėmesio skiriama poveikiui psichikos sveikatai (pvz., traumoms, susijusioms su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais ar nerimu dėl klimato).  Tik kelios šalys, pvz., Vokietija, Airija, Italija, Malta ar Švedija, į savo politiką įtraukė klimato kaitos socialinį poveikį sveikatai, susijusį, pvz., su bendruomenės praradimu, perkėlimu arba socialinių ir ekonominių skirtumų didėjimu. Apskritai nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos su klimato kaita susijusį poveikį sveikatai integravo mažiau nei nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos (2–4 diagramos), išskyrus per maistą plintančias ligas.

2paveikslas. Klimato kaitos poveikis fizinei sveikatai, įtrauktas įperžiūrėtą nacionalinę politiką

3paveikslas. Klimato kaitos poveikis psichikos sveikatai, įtrauktas įperžiūrėtą nacionalinę politiką

4paveikslas. Klimato kaitos poveikis socialinei sveikatai, įtrauktas į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas (NAS) ir nacionalines sveikatos priežiūros tarnybas (NHS)

Dažniausiai planuojamos priemonės: stebėsena, informuotumo didinimas ir moksliniai tyrimai

Veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią klimato poveikiui žmonių sveikatai arba jį sumažinti NAS ir NHS, paprastai apėmė struktūrinių / fizinių, socialinių ir institucinių intervencijų derinį (IPCC, 2014). Tarp šių trijų tipų socialinės intervencijos buvo labiausiai paplitusios tiek NAS (įtrauktos į 35 dokumentus), tiek NHS (24 dokumentuose). Institucinės intervencijos buvo vykdomos 31 NSS ir 18 NHS. Mažiausiai paplitusios buvo struktūrinės ir (arba) fizinės priemonės (18 nacionalinių sveikatos priežiūros tarnybų ir 12 nacionalinių sveikatos priežiūros tarnybų).

Dažniausiai planuojama priemonė, kuria siekiama spręsti klimato kaitos poveikio sveikatai problemą tiek nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose, tiek nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose, yra stebėsenos ir priežiūros sistemų, skirtų su klimato kaita susijusiam poveikiui stebėti, kūrimas, įskaitant ankstyvojo perspėjimo sistemų įgyvendinimą (5 diagrama). Informuotumo didinimo kampanijos ir visuomenės informavimas buvo antra pagal dažnumą NAS priemonių rūšis, po kurios sekė nuolatiniai tyrimai. Nacionalinėse sveikatos priežiūros tarnybose ši tendencija pasikeitė, nes klimato kaitos poveikio sveikatai moksliniai tyrimai buvo antra pagal dažnumą priemonė, po kurios sekė informuotumo didinimo veiksmai.

Pridedamoje aiškinamojoje ataskaitoje pateikiami šių nacionalinės politikos priemonių pavyzdžiai.

Pastaba. EWS – ankstyvojo perspėjimo sistemos; Gamtos procesais pagrįsti sprendimai

5paveikslas. Priemonės, skirtos klimato kaitos poveikio sveikatai problemai spręsti peržiūrėtoje nacionalinėje politikoje

Informacija apie konkrečią šalį

Toliau pateiktoje žemėlapių žiūryklėje pateikiamas geografinis klimato poveikio sveikatai pasiskirstymas, į kurį atsižvelgiama nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose ir nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose, ir planuojamos politikos priemonės. Išsamesnės informacijos apie klimato kaitos ir sveikatos klausimų įtraukimą į atskirų šalių prisitaikymo prie klimato kaitos ir visuomenės sveikatos politiką galima rasti šalių klimato ir sveikatos profiliuose.

Žemėlapių žiūryklės naudojimo patarimai

Duomenų rinkinys parengtas ir pateiktas pagal EAA ir Europos Komisijos (RTD) susitarimą dėl paslaugų lygio „Dalijimosi GEOSS duomenimis ir jų valdymo principų integravimas remiant Europos aplinką“

Daugiau informacijos

Klimato kaita ir sveikata: 2022 m. Europos nacionalinės politikos apžvalga (bendra ataskaita).

Nuorodos

IPCC (2014 m.) „Klimato kaita 2014 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas. A dalis. bendrieji ir sektoriniai aspektai: II darbo grupės indėlis į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktąją vertinimo ataskaitą, Cambridge University Press, Kembridžas, Jungtinė Karalystė.