Prisitaikymas Karpatų kalnuose

Karpatų kalnai yra antra pagal ilgį kalnų sistema Europoje, apimanti apie 210 000 kvadratinių kilometrų plotą. Septynios šalys (Čekija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija ir Ukraina) dalijasi Karpatų regiono teritorija, penkios iš jų yra ES narės.

Karpatų kalnų regionas yra vienas svarbiausių ir turtingiausių gamtos prieglobsčių Europos žemyne. Karpatų kalnuose gyvena apie 30 proc. Europos floros ir didžiausios Europoje rudųjų lokių, vilkų, lūšių, Europos bizonų ir retų paukščių rūšių, įskaitant visame pasaulyje nykstantį imperatoriškąjį erelį, populiacijos. Be natūralios įvairovės, pusiau natūralios buveinės, pavyzdžiui, kalnų ganyklos ir šienaujamos pievos, kurios yra šimtmečių tradicinio žemės valdymo rezultatas, turi didelę ekologinę ir kultūrinę reikšmę. WWF įtraukė Karpatų regioną į pasaulinį ekologinių regionų, kuriuose biologinė įvairovė yra išskirtinė, sąrašą „Global 200“. Karpatų kalnų regionas teikia svarbias ekosistemines gėrybes ir paslaugas, pavyzdžiui, maistą, gėlą vandenį, miško produktus ir turizmą, ir yra trijų pagrindinių upių baseinų dalis: Dunojaus, Dniestro (į Juodąją jūrą) ir Vyslos (į Baltijos jūrą).

Karpatai yra tiltas tarp Europos šiaurės ir pietvakarių kultūrų, lemiantis didelę kultūrų įvairovę.

Grėsmė Karpatų kalnų aplinkai

Dėl žemės apleidimo, buveinių pertvarkymo ir susiskaidymo, miškų naikinimo, netvarios miškininkystės ir žemės ūkio praktikos bei taršos nyksta Karpatų kraštovaizdis ir biologinė įvairovė. Pagrindiniai to veiksniai yra socialiniai ir ekonominiai pokyčiai ir klimato kaita. Žemės apleidimas ir buveinių nykimas yra didžiausi atokiose vietovėse, esančiose didesniame aukštyje, kur tradicinis ūkininkavimas negali konkuruoti su šiuolaikiniu žemės ūkiu. Buveinių pertvarkymas ir susiskaidymas daugiausia susiję su netvariu turizmu ir infrastruktūros plėtra, o žemės ūkis yra pagrindinis paviršinio ir požeminio vandens taršos šaltinis. Klimato kaita, dėl kurios keičiasi kritulių pobūdis, sniego danga ir temperatūra, suintensyvina pirmiau aprašytus procesus.

Klimato kaita ir prisitaikymas Karpatų kalnuose

Dėl dabartinio ir numatomo klimato kaitos poveikio pradėta keletas ES finansuojamų projektų, įskaitant:

• CARPATCLIM tikslas – suderinti 1961–2010 m. klimato duomenis ir juos pateikti duomenų bazėje su tinkleliu;
• Karpatų klimato kaitos komisija, kurioje buvo atlikti keli pažeidžiamumo tyrimai ir įvertintos prisitaikymo priemonės;
• CARPIVIA, kurios metu buvo įvertintas pagrindinių Karpatų regiono ekosistemų ir ekosistemomis grindžiamų gamybos sistemų pažeidžiamumas ir pasiūlytos prisitaikymo galimybės.

Europos Komisija

Europos aplinkos agentūra

Įkvepiantys „Climate-ADAPT“ naudojimo atvejai
Sužinokite, kaip šiame puslapyje rodomos žinios įkvėpė įvairiais valdymo lygmenimis dirbančius subjektus kurti specialiai pritaikytus sprendimus įvairiose politikos ir praktikos srityse.

• Karpatai: Naudojimasis „Climate-ADAPT“ informacija apie šalis siekiant sukurti Karpatų tarptautinio regiono puslapį ir prisidėti prie tarptautinės prisitaikymo prie klimato kaitos politikos