ES tvaraus finansavimo strategija

Tvarus finansavimas atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant politikos tikslus pagal Europos žaliąjį kursą, taip pat ES tarptautinius įsipareigojimus dėl klimato ir tvarumo tikslų. Tai daroma nukreipiant privačiąsias investicijas į perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, klimato kaitos poveikiui atsparios, aplinkos atžvilgiu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios ir sąžiningos ekonomikos, kuri papildytų viešąsias lėšas.

Šiuo tikslu Komisija nuo 2018 m. rengia išsamią tvarių finansų politikos darbotvarkę. 2021 m. paskelbta tvaraus finansavimo strategija siekiama remti perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimą siūlant veiksmus keturiose srityse: pertvarkos finansavimas, įtraukumas, atsparumas ir finansų sistemos indėlis bei pasauliniai užmojai. Komisija taip pat koordinuoja tarptautines pastangas per savo tarptautinę tvaraus finansavimo platformą.

2020 m. liepos 12 d. įsigaliojo Taksonomijos reglamentas, kuris yra tvaraus finansavimo strategijos dalis. Juo nustatoma ES taksonomijos sistema, nustatant keturias visa apimančias sąlygas, kurias ekonominė veikla turi atitikti, kad būtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria. Deleguotuoju aktu dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus siekiama remti tvarias investicijas, aiškiau nurodant, kuri ekonominė veikla labiausiai padeda siekti ES aplinkos tikslų. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) šeštosios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaitoje „Klimato kaita 2022 m.: ES tvarios veiklos taksonomijos poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas paminėti kaip daug žadantis žingsnis teisinga linkme.

ES taksonomija yra svarbus veiksnys, padedantis didinti tvarias investicijas ir įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Visų pirma, įmonėms, investuotojams ir politikos formuotojams pateikiant tinkamas apibrėžtis, pagal kurias ekonominė veikla gali būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, tikimasi užtikrinti investuotojų saugumą, apsaugoti privačiuosius investuotojus nuo ekologinio manipuliavimo, padėti įmonėms planuoti pertvarką, sumažinti rinkos susiskaidymą ir galiausiai padėti perkelti investicijas ten, kur jų labiausiai reikia.

Laikydamasi Komisijos tvaraus finansavimo veiksmų plano, ES ėmėsi kelių priemonių siekdama užtikrinti, kad finansų sektorius atliktų svarbų vaidmenį siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. Siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir Tvaraus finansavimo veiksmų planą, labai svarbu, kad įmonės teiktų geresnius duomenis apie tvarumo riziką, su kuria jos susiduria, ir apie savo pačių poveikį žmonėms ir aplinkai. Siekdama geriau spręsti šiuos klausimus, Komisija priėmė pasiūlymą dėl Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos, kuria būtų iš dalies pakeisti galiojantys Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai.

Siekdama remti įgyvendinimą, Europos Komisija įsteigia patariamąjį organą – Tvaraus finansavimo platformą, skirtą įvairių viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų dialogui ir glaudžiam bendradarbiavimui. Juo ne tik toliau plėtojama taksonomija, įskaitant naują ekonominę veiklą siekiant prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo, bet ir taksonomija išplečiama įtraukiant labai žalingą ir mažo poveikio veiklą, socialinius tikslus arba duomenų prieinamumo ir tinkamumo naudoti kriterijus.