Prisitaikymo prie klimato kaitos ES finansavimas

Prisitaikymą prie klimato kaitos Europoje ES finansuoja įvairiomis priemonėmis. 2021–2027 m. daugiamete finansine programa užtikrinama, kad bent 25 proc. Europos biudžeto sudarytų su klimatu susijusios išlaidos. Todėl prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai turi būti integruoti į visas pagrindines ES išlaidų programas ir įdiegta stebėjimo sistema, kuria užtikrinama, kad šie tikslai būtų pasiekti. Svarbūs su prisitaikymu prie klimato kaitos susiję finansavimo srautai:

• Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra Europos ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ pagrindas. Juo siekiama sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir užtikrinti, kad Europos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms. ES šalys yra atsakingos už nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, apimančių investicijas ir reformas, kuriomis siekiama spręsti pagrindinius Europos semestro sistemoje nustatytus uždavinius, taip pat remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, rengimą. Tai taip pat apima naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuria siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Daugiau informacijos galima rasti čia.
• Programa LIFE yra ES aplinkos ir klimato politikos finansavimo priemonė. Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos paprogramė padės pereiti prie tvarios, efektyviai energiją vartojančios, atsinaujinančiąja energija grindžiamos, neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos ir taip prisidės prie darnaus vystymosi. Daugiau informacijos galima rasti čia.
• Programa „Europos horizontas“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa. Ja kovojama su klimato kaita, padedama siekti JT darnaus vystymosi tikslų ir didinamas ES konkurencingumas bei augimas. Daugiau informacijos galima rasti čia.
• Finansavimas pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos misiją taip pat gali būti skiriamas pagal programą „Europos horizontas“, visų pirma pagal programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programą.
• ES sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų politika, kuria, be kitų tikslų, remiamas darnus vystymasis ir piliečių gyvenimo kokybės gerinimas. Finansavimas teikiamas per specialius fondus, įskaitant:
• Europos regioninės plėtros fondo (įskaitant INTERREG projektų finansavimą) tikslas – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje, panaikinant jos regionų skirtumus. 2021–2027 m. ji sudarys sąlygas investuoti į pažangesnę, ekologiškesnę, labiau sujungtą ir socialiai atsakingesnę Europą, kuri būtų arčiau savo piliečių. Daugiau informacijos apie priemonę galima rasti čia.
• Sanglaudos fondo tikslas – mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus investuojant į aplinką ir transeuropinius transporto tinklus (TEN-T).
• TEN-E (nergijos) reglamentas (faktiškai peržiūrimas). Pagrindinis dabartinio TEN-E reglamento politikos prioritetas buvo didinti visų valstybių narių ir regionų energetinį saugumą ir sujungiamumą. Galimybė yra ta, kad didžiulės investicijos į energetikos sistemą turėtų sudaryti sąlygas ankstyvuoju investavimo ciklo etapu spręsti atsparumo klimato kaitai ir (arba) prisitaikymo prie jos klausimus, siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie švarios energijos taip pat būtų atsparus klimato kaitai. TEN-E reglamente daroma nuoroda į atsparumą klimato kaitai, tačiau jis susijęs tik su tam tikrais projektais ir nėra pakankamai išplėtotas, kiek tai susiję su išsamia informacija ir gairėmis.
• TEN-T (ransporto) infrastruktūrai, pavyzdžiui, vidaus vandenų keliams ar uostams, taip pat pažeidžiamoms kelių ar geležinkelio linijų dalims, kyla ypatinga rizika ekstremalių meteorologinių reiškinių (ilgų sausrų, potvynių ir kt.) laikotarpiais. Todėl taip pat svarbu TEN-T infrastruktūrą projektuoti taip, kad būtų užtikrintas aukštas atsparumo klimato kaitai lygis. TEN-T reglamente nustatyti konkretūs reikalavimai, susiję su transporto infrastruktūros pažeidžiamumo vertinimu atsižvelgiant į kintantį klimatą, taip pat į gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes, siekiant spręsti tuos uždavinius. Daugiau informacijos galima rasti čia.
• Teisingos pertvarkos fondas (taip pat Teisingos pertvarkos mechanizmo pirmasis ramstis) yra pagrindinė priemonė, kuria remiamos labiausiai nuo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos nukentėjusios teritorijos, teikiant joms pritaikytą paramą. Ji įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą pagal bendrą sanglaudos politikos sistemą, kuri yra pagrindinė ES politika, skirta regioniniams skirtumams mažinti ir struktūriniams pokyčiams ES spręsti. Daugiau informacijos galima rasti čia.

Kitos svarbios priemonės yra šios:

• Speciali programa „InvestEU“ yra antrasis Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstis. Jis grindžiamas Investicijų plano Europai modeliu ir apima Europos strateginių investicijų fondą ir 13 šiuo metu turimų ES finansinių priemonių. Siekiama, kad ES finansavimas biudžeto garantijomis būtų paprastesnis ir veiksmingesnis, laikantis nuoseklesnio požiūrio, taikant vieną taisyklių ir procedūrų rinkinį ir vieną kontaktinį punktą techninei pagalbai teikti. Tvarumas yra vienas iš pagrindinių programos „InvestEU“ aspektų.
• Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra finansavimo programa, pagal kurią remiami transeuropiniai tinklai ir infrastruktūros transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Atsparumas neigiamam klimato kaitos poveikiui atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, yra svarbus sutarties skyrimo kriterijus. Daugiau informacijos galima rasti čia.
• ES šalys įgyvendina Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansavimą pagal kaimo plėtros programas (KPP). KPP bendrai finansuojamos iš nacionalinių biudžetų ir gali būti rengiamos nacionaliniu arba regioniniu pagrindu. Nors Europos Komisija tvirtina ir stebi KPP, sprendimus dėl projektų atrankos ir išmokų skyrimo priima nacionalinės ir regioninės vadovaujančiosios institucijos. Kiekvienoje KPP turi būti siekiama bent keturių iš šešių EŽŪFKP prioritetų. Vienas iš prioritetų – skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose. Bent 30 proc. kiekvienos KPP finansavimo turi būti skiriama su aplinka ir klimato kaita susijusioms priemonėms. Daugiau informacijos galima rasti čia.
• Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas veikia 2021–2027 m. ir remia ES bendrą žuvininkystės politiką, ES jūrų politiką ir ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkę. Pagal ją teikiama parama inovaciniams projektams, kuriais užtikrinama, kad vandens ir jūrų ištekliai būtų naudojami tausiai, plėtoti. Daugiau informacijos galima rasti čia.
• Sąjungos civilinės saugos mechanizmu siekiama stiprinti ES valstybių narių ir 6 dalyvaujančiųjų valstybių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad būtų pagerinta nelaimių prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas. Kai ekstremalioji situacija viršija Europos ir kitų šalių reagavimo pajėgumus, ji gali prašyti pagalbos pagal mechanizmą. Daugiau informacijos galima rasti čia.
• Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas padeda savo klientams nustatyti klimato kaitos poveikį, kuris gali turėti įtakos jų veiklai. Tikimasi, kad tai padės parengti prisitaikymo strategijas, kuriomis bus didinamas atsparumas tobulinant praktiką ir investuojant į priemones ir technologijas, kurios yra geriau pritaikytos prie kintančio ir labiau kintančio klimato ir kuriomis mažinama ilgalaikė rizika. Daugiau informacijos galima rasti čia.
• Europos investicijų bankas jau dabar yra vienas didžiausių investuotojų į klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą visame pasaulyje ir yra didžiausias Daugiašalio plėtros banko klimato politikos veiksmų finansuotojas. EIB siekia padidinti savo paramą klimato politikos veiksmams, įskaitant atsparumo klimato kaitai didinimą. Daugiau informacijos galima rasti čia. Konkrečiau, EIB teikia dvipusę platformą „Investicijos į prisitaikymą prie klimato kaitos“ (ADAPT). Ji palengvina techninių ir finansinių ekspertinių žinių panaudojimą, kad būtų patenkinti konkretūs investicijų ir rinkos poreikiai ir paspartintas investicijų į prisitaikymą prie klimato kaitos finansavimas. Tai yra investicijos, galinčios sustiprinti miestų, infrastruktūros tinklų, pakrančių zonų, upių baseinų, maisto sistemų, miškų ir ekosistemų atsparumą ir kitą veiklą, kuri yra pažeidžiama dėl klimato kaitos.
• Programa „Erasmus+“ yra ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto rėmimo Europoje programa. Tai taip pat leidžia projektui, kuris suteikia studentams galimybę suprasti klimato kaitą ir sužinoti apie kolektyvinę atsakomybę už aplinkos apsaugą ir tolesnių žalingų situacijų prevenciją. Daugiau informacijos galima rasti čia.
• Skaitmeninės Europos programa siekiama sumažinti atotrūkį tarp skaitmeninių technologijų mokslinių tyrimų ir diegimo rinkoje. Tai bus naudinga Europos piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ. Investicijomis pagal Skaitmeninės Europos programą remiami dvejopi Europos Sąjungos tikslai – žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija, kartu stiprinant Sąjungos atsparumą ir skaitmeninį suverenumą. Daugiau informacijos galima rasti čia.

Gyvybės klimato politikos veiksmai	ESI fondai	Klimato ŽIB	INTERREG	„HORIZON EUROPE“	Programa „Horizontas 2020“	EITP programa