Prisitaikymas prie klimato kaitos ES politikos sektoriuose

Klimato kaita daro sudėtingą poveikį biofiziniams procesams, kuriais grindžiamos žemės ūkio sistemos, ir turi tiek neigiamų, tiek teigiamų pasekmių įvairiuose ES regionuose. Didėjanti CO2 koncentracija atmosferoje, aukštesnė temperatūra, kritulių struktūros pokyčiai ir ekstremalių reiškinių dažnumas daro poveikį tiek natūraliai aplinkai, tiek maisto gamybos kiekiui, kokybei ir stabilumui. Klimato kaitos poveikis vandens ištekliams, dirvožemiui, kenkėjams ir ligoms lemia didelius žemės ūkio ir gyvulininkystės produkcijos pokyčius.

Biologinė įvairovė atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant klimatą ir taip svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos. Be to, siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui, labai svarbu pasiekti klimato kaitos švelninimo tikslus kartu taikant ekosistemomis grindžiamus metodus. Todėl biologinės įvairovės nykimo problemos neįmanoma išspręsti nesprendžiant klimato kaitos problemos, tačiau taip pat neįmanoma kovoti su klimato kaita nesprendžiant biologinės įvairovės nykimo problemos.

Pastatai gali būti pažeidžiami dėl klimato kaitos. Ateityje gali padidėti žlugimo, prastėjančios būklės ir didelio vertės praradimo rizika dėl daugiau audrų, sniego ar nuosėdų žalos, vandens įsiskverbimo, blogėjančio patalpų klimato ir trumpesnio pastato naudojimo laiko. Europos Komisija siekia didinti infrastruktūros, įskaitant pastatus, atsparumą klimato kaitai. Reikia įvertinti naujų ir esamų pastatų atsparumą dabartinei rizikai ir būsimiems klimato pokyčiams ir atitinkamai juos suplanuoti arba atnaujinti. Pagrindinė politika, kuria remiamas pastatų atsparumas, yra sanglaudos politika (dar vadinama regionine politika).

Įmonės susiduria su dviejų pagrindinių rūšių su klimatu susijusia rizika: tiesioginė fizinė rizika ir pertvarkos rizika, kylanti dėl visuomenės atsako į klimato kaitą, daugiausia dėl klimato kaitos švelninimo veiksmų. Klimato kaita įvairiais būdais gali turėti didelį poveikį tiekimo grandinėms, platinimui ir pardavimui. Šiluma neigiamai veikia žmonių sveikatą ir gali lemti prastesnį darbo našumą (sumažėjęs našumas) arba mažesnį darbo valandų skaičių (darbo pasiūla).

Jūros lygio kilimas gali sukelti potvynius, pakrančių eroziją ir žemumų pakrančių sistemų praradimą. Tai taip pat padidins audrų antplūdžio riziką ir tikimybę, kad į sausumą pateks sūrus vanduo, ir gali kelti pavojų pakrančių ekosistemoms. Numatomas vandens temperatūros kilimas ir vandenynų rūgštėjimas padės restruktūrizuoti pakrančių ekosistemas; turi įtakos vandenynų cirkuliacijai ir biogeocheminiam ciklui.

Katastrofiškų įvykių poveikis šiam paveldui yra susijęs su lėta pokyčių, atsirandančių dėl nusidėvėjimo procesų, pradžia. Nuolatinis temperatūros didėjimas ir temperatūros bei drėgmės svyravimai arba užšaldymo ir atšildymo ciklų svyravimai lemia medžiagų degradaciją ir stresą, todėl didėja restauravimo ir konservavimo poreikis. Pavyzdžiui, biologinis skaidymas, kurį sukelia mikroorganizmai, yra labiau tikėtinas.

Per pastaruosius kelerius metus Europa patyrė visų rūšių gaivalines nelaimes: dideli potvyniai, sausros ir miškų gaisrai, darantys pražūtingą poveikį žmonių gyvenimui, Europos ekonomikai ir aplinkai. Per pastarąjį dešimtmetį Europos Komisija priėmė kelias nelaimių rizikos mažinimo strategijas ir veiksmus, pavyzdžiui, Potvynių direktyvą ir jos įgyvendinimą (tvarkaraštis), ES veiksmus dėl vandens trūkumo ir sausrų, Žaliąją knygą dėl draudimo nuo gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių.

Klimato kaita daro įvairialypį poveikį energetikos sektoriui, pradedant šildymo ir vėsinimo paklausos pokyčiais; poveikis energijos tiekimo sąlygoms, pavyzdžiui, sumažėjęs vandens prieinamumas hidroenergijai užsitęsusių sausrų metu ir sumažėjęs aušinimo vandens prieinamumas, darantis poveikį elektrinių efektyvumui. Be to, dėl kintančių klimato sąlygų energetikos infrastruktūra gali patirti didesnę žalą. Apskritai Europos Komisija siekia didinti infrastruktūros, įskaitant energetiką, atsparumą klimato kaitai, parengdama strategines programas.

Dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių pastaraisiais metais tapo dar svarbiau prisitaikymo prie klimato kaitos aspektą integruoti į įvairias ES politikos sritis. ES vykdo nedaug konkrečių veiksmų, kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų integruotas į finansų ir draudimo sektorių politiką. Tačiau daugelis Europos politikos sričių, susijusių su gaivalinėmis nelaimėmis (žr. „Nelaimių rizikos mažinimas“), yra labai svarbios finansų ir draudimo sektoriui, nes jos gali padėti išvengti didelių nuostolių ir finansinių nelaimių. Europos Komisija taip pat įsipareigojo didinti su klimatu susijusios veiklos finansavimą užtikrindama, kad bent 20 proc. Europos biudžeto sudarytų su klimatu susijusios išlaidos.

Sparti klimato kaita gali įveikti natūralų miškų ekosistemų gebėjimą prisitaikyti. Dėl to padidėja trikdžių dėl audrų, gaisrų, kenkėjų ir ligų, turinčių įtakos miškų augimui ir gamybai, rizika. Poveikis bus daromas miškininkystės ekonominiam gyvybingumui, daugiausia pietinėse Europos vietovėse, taip pat miškų pajėgumui teikti aplinkosaugos paslaugas, įskaitant anglies dioksido absorbento funkcijos pokyčius. 2013 m. Komisija priėmė naują ES miškų strategiją, kuria reaguojama į naujus iššūkius, su kuriais susiduria miškai ir miškų sektorius.

Klimato kaita sukels naujų pavojų sveikatai ir padidins dabartines sveikatos problemas. Tikimasi, kad klimato kaita darys tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmonių, augalų ir gyvūnų sveikatai. Tiesioginis poveikis atsiranda dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, tokių kaip karščio bangos ir potvyniai, intensyvumo ir dažnumo pokyčių. Netiesioginis poveikis gali būti jaučiamas dėl vabzdžių (t. y. pernešėjų platinamų ligų, kurias sukelia uodai ir erkės), graužikų ar vandens, maisto ir oro kokybės pokyčių. Prie Europos Komisijos ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.

Iššūkiai, kuriuos IRT kelia klimato kaita, skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: ūmūs įvykiai ir lėtinis stresas. Ūminiai įvykiai (taip pat vadinami kritiniais arba kriziniais įvykiais) apima potvynius (pluvinius, upių, pakrančių), ledo audras, karščio bangas ir t. t. Ūminiai įvykiai kelia pavojų IRT infrastruktūrai, nes sunaikinamas arba išjungiamas fizinis turtas, nuo kurio jie priklauso. Lėtinis stresas atsiranda dėl laipsniškesnių klimato normų pokyčių, pvz., Temperatūros intervalų ir drėgmės lygio pokyčių. Nors mažiau tikėtina, kad šis poveikis turės katastrofiškų padarinių, jis lems didesnį turto vertės mažėjimą, dažnesnius gedimus ir trumpesnį gyvavimo laikotarpį.

Nustatyta, kad žemės naudojimo planavimas yra vienas iš veiksmingiausių procesų siekiant palengvinti vietos prisitaikymą prie klimato kaitos. Esami procesai ir priemonės, prieinami per savivaldybių žemės naudojimo planavimo procesą ES, įskaitant oficialius planus, zonavimą ir (arba) plėtros leidimus, padeda kuo labiau sumažinti plėtros riziką savivaldybei dėl numatomo padidėjusių potvynių, miškų gaisrų, nuošliaužų ir (arba) kitų gamtinių pavojų, kylančių dėl kintančio klimato, poveikio.

Manoma, kad klimato kaita turės didelį poveikį jūrų aplinkai. Padidėjusi vandens temperatūra padės restruktūrizuoti jūrų ekosistemas, o tai turės įtakos vandenynų cirkuliacijai, biogeocheminiams ciklams ir jūrų biologinei įvairovei. Vandenyno rūgštėjimas turės įtakos kai kurių kalcio karbonatą išskiriančių rūšių (pvz., moliuskų, planktonų ir koralų) gebėjimui gaminti savo kriaukles ar skeletus. Todėl šiltesnis ir rūgštesnis jūros vanduo neigiamai paveiks žuvininkystę ir akvakultūrą.

Prognozuojama, kad iki šimtmečio pabaigos Europos kalnai fiziškai pasikeis. Ledynai patyrė didelių masinių nuostolių, tačiau pokyčiai taip pat daro poveikį apatinių, vidutinių nuokalnių ir salpų aplinkai, taip paveikdami vandens prieinamumą, žemės ūkio gamybą, turizmą ir sveikatos sektorius. Sezoninės sniego linijos bus randamos aukštesniuose aukščiuose, o sniego sezonai taps trumpesni. Medžių linijos kils aukštyn, o miško modeliai keisis žemesniuose aukščiuose.

Kadangi oro sąlygos ir klimatas turi lemiamos įtakos kelionių sezonui ir atostogų vietų pasirinkimui, turizmo sektorius yra labai priklausomas nuo jų. Taip pat yra glaudus ryšys tarp gamtos ir turizmo, taip pat tarp kultūros paveldo ir turizmo. Priklausomai nuo vietovės ir metų laiko, klimato kaita gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį turizmui.

Poreikis pritaikyti transporto sistemą prie klimato kaitos poveikio buvo pabrėžtas nuo tada, kai Europos Komisija paskelbė Baltąją knygą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos (COM(2009)148). Transporto prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas sprendžiamas derinant Europos transporto, klimato kaitos ir mokslinių tyrimų politiką. Europos Sąjunga skatina geriausią praktiką, integruodama prisitaikymą prie klimato kaitos į savo transporto infrastruktūros plėtros programas, ir teikia gaires, pvz., rengdama tinkamus statybos standartus. Daugiausia dėmesio skiriama transporto infrastruktūrai, visų pirma transeuropiniam transporto tinklui (TEN-T).

Europoje beveik 73 proc. gyventojų gyvena miestuose ir prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki daugiau kaip 80 proc. Tikėtina, kad klimato kaita turės įtakos beveik visiems miestų ir miestelių komponentams – jų aplinkai, ekonomikai ir visuomenei. Dėl to kyla naujų, sudėtingų miestų planavimo ir valdymo iššūkių. Klimato kaitos poveikis Europos ekonominės veiklos, socialinio gyvenimo, kultūros ir inovacijų centrams daro poveikį toli už jų savivaldybių ribų.

Klimato kaita daro tiesioginį poveikį vandens ištekliams, o šių išteklių valdymas daro poveikį ekosistemų pažeidžiamumui, socialinei ir ekonominei veiklai ir žmonių sveikatai. Tikimasi, kad vandentvarka taip pat atliks vis svarbesnį vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos visoje Europoje labai pasikeis vandens prieinamumas, o vandens trūkumas ir sausros didės daugiausia Pietų Europoje, taip pat didės potvynių rizika didžiojoje Europos dalyje.