Europos pažeidžiamumas dėl debesų kompiuterijos poveikio už Europos ribų

Tarptautinė prekyba, kelionės, telekomunikacijos ir kiti globalizacijos aspektai didina tikimybę, kad klimato kaitos poveikis turės pasekmių ne tik tuose regionuose ar šalyse, kuriose jis pasireiškia. Tokios pasekmės vadinamos klimato kaitos „tarpvalstybiniu poveikiu“ arba „netiesioginiu poveikiu“, „tarpvalstybiniu poveikiu“ arba „šalutiniu poveikiu“. Šis poveikis gali turėti didelės įtakos bendrai klimato kaitos rizikai, kylančiai regionams, sektoriams ir žmonėms. Todėl į juos reikėtų atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos politiką. Tarpvalstybinį poveikį gali sukelti vienas ekstremalus klimato reiškinys, kuris gali sukelti reakcijų grandinę per poveikio trajektorijas, pavyzdžiui, laikiną pasaulinių tiekimo grandinių sutrikdymą dėl sugadintos transporto infrastruktūros arba nulemtą ilgų ekstremalių oro sąlygų laikotarpių ar laipsniškos klimato kaitos.

EAA ataskaitos „Klimato kaita, poveikis ir pažeidžiamumas Europoje 2016 m.“ 6.4 skyriuje analizuojamas tarpvalstybinis klimato kaitos poveikis už Europos ribų, turintis netiesioginį grandininį poveikį Europos teritorijoje. Joje, remiantis turima literatūra, nustatyti šeši pagrindiniai būdai: i) prekybą žemės ūkio prekėmis, ii) prekybą ne žemės ūkio prekėmis, iii) infrastruktūrą ir transportą, iv) geopolitikos ir saugumo riziką, v) žmonių migraciją ir vi) finansavimą (žr. 1 diagramą).

1paveikslas. Šeši pagrindiniai netiesioginio poveikio Europai būdai (EAA, 2017 m.).

Šaltinis: EEE.
Pastaba. Poveikio trajektorijos žemėlapyje išdėstytos savavališkai; todėl rodyklėse nenurodoma jokia vyraujanti geografinė kryptis, iš kurios šis poveikis galėtų daryti poveikį Europai (EAA ataskaita „Klimato kaita, poveikis ir pažeidžiamumas Europoje 2016 m.“).

Kaip nurodyta EAA ataskaitos 6.4 skyriuje, tvirčiausi įrodymai, kad Europa jautriai reaguoja į tarpvalstybinį poveikį, yra klimato sukeltų pasaulinių kainų svyravimų sukeltas ekonominis poveikis; transporto tinklų, pvz., uostų, sutrikimai; ir Arkties aplinkos pokyčius, pavyzdžiui, naujus laivybos maršrutus.

Nustatyta, kad dėl didelės priklausomybės nuo importo iš ne Europos šalių Europos Viduržemio jūros regionas yra labiausiai pažeidžiamas dėl sukrėtimų, susijusių su žemės ūkio prekių srautu. Pastarojo meto ekstremalūs klimato reiškiniai už Europos ribų jau padarė neigiamą poveikį Europai. Pavyzdžiui, 2010 m. Rusijos karščio banga sunaikino apie 30 % Rusijos grūdų derliaus ir prisidėjo prie 60–80 % pasaulinių kviečių kainų padidėjimo. 2008 m. pasaulinę ryžių krizę, kurios metu pasaulinė ryžių rinkos kaina per kelis mėnesius padidėjo keturis kartus, be kitų priežasčių, iš dalies sukėlė ilga sausra Australijoje.

Tikėtina, kad mažas pajamas gaunančių gyventojų grupėms visoje Europoje neproporcingai didesnį poveikį darys maisto kainų svyravimai.

Manoma, kad mažos, atviros ir labai išsivysčiusios Europos ekonomikos visų pirma bus pažeidžiamos dėl sukrėtimų, susijusių su ne žemės ūkio prekių srautu. Tokio netiesioginio poveikio pavyzdžiai yra standžiųjų diskų trūkumas ir su tuo susijęs kainų lygio padidėjimas dėl didelio potvynio Tailande 2011 m., taip pat anglių eksporto sumažėjimas ir pasaulio rinkos kainų padidėjimas dėl ekstremalių potvynių Rytų Australijoje 2010–2011 m.

Klimato kaitos ir ekstremalių reiškinių poveikis transporto infrastruktūrai už Europos ribų (pvz., keliams, vamzdynams, geležinkeliams, tiltams, uostams, oro uostams ir tuneliams) gali turėti šalutinį poveikį ir Europoje. Pavyzdžiui, 2005 m. uraganas „Katrina“ sunaikino didelę dalį Naujojo Orleano uosto Jungtinėse Amerikos Valstijose, dėl to laikinai sumažėjo pasaulinė naftos pasiūla ir laikinai padidėjo pasaulinė naftos kaina.

Klimato kaita Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose gali padidinti geostrateginę riziką Europai. Naujausi tyrimai rodo, kad XXI a. pabaigoje kai kuriuose iš šių regionų temperatūra viršys žmogaus prisitaikymo ribą. Be to, kylantis jūros lygis kelia vis didesnę grėsmę tankiai apgyvendintoms pakrančių teritorijoms, pavyzdžiui, Nilo deltai, kurioje sutelkta didelė Egipto gyventojų dalis ir žemės ūkio paskirties žemė. Beprecedentės klimato sąlygos kartu su socialiniais, ekonominiais ir politiniais veiksniais gali dar labiau padidinti regioninį nestabilumą. Dėl šio padidėjimo savo ruožtu gali labai padidėti pabėgėlių ir migracijos srautai į Europą, o tai gali turėti politinį poveikį ir poveikį saugumui.

Finansinis planas susijęs su klimato kaitos poveikiu, kuris gali sutrikdyti viešojo ir privačiojo kapitalo srautus, pavyzdžiui, užsienio investicijas, darbuotojų migrantų perlaidas ar tarptautinį draudimą, ir turėti įtakos finansiniams srautams įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, didelė dalis draudimo išlaidų dėl uragano "Katrina" 2005 m. krito Londono akcijų rinkose. Prognozuojamas ekstremalaus meteorologinio reiškinio padažnėjimas ir padažnėjimas daugelyje pasaulio vietų sukels sunkumų draudimo sistemoms, lems draudimo įmokų didėjimą ir draudimo apsaugos mažėjimą, taip pat suteiks naujų galimybių Europos draudimo bendrovėms investuoti į besivystančias šalis.

Remiantis keliais tyrimais, numatoma, kad artimiausiais dešimtmečiais Europos pažeidžiamumas dėl tarpvalstybinio klimato kaitos poveikio didės, tačiau kiekybinių prognozių dar nėra.