Karščio bangos

Pastaraisiais dešimtmečiais karščio bangos buvo didžiausias pavojus, lėmęs su oro sąlygomis susijusias žmonių žūtis. Vien dėl 2003 m. vasaros karščio bangos Vidurio ir Vakarų Europoje per keturis mėnesius mirė 70 000 žmonių. Didesnis mirtingumas yra drastiškiausias karščio bangų poveikis. Tačiau karštų dienų ir naktų poveikis žmonių sveikatai ir gerovei gali pasireikšti įvairiais kitais būdais, įskaitant „blogą nuotaiką“, diskomforto pojūtį ir susirgimą – visus veiksnius, kuriuos atspindi „šiluminis komfortas“.
Temperatūra miesto vietovėse paprastai yra aukštesnė nei jų aplinkinėse kaimo vietovėse, todėl susidaro miestui būdingas reiškinys, žinomas kaip miesto šilumos sala (UHI). Šis poveikis yra ryškus net naktį. Vėsios naktys yra svarbios, kad padėtų žmonėms atsigauti nuo dienos karščio.
Prognozuojama, kad visoje Europoje didės karščio poveikis, matuojamas kaip karštų dienų ir tropinių naktų skaičius. Pietų Europos miestai yra labiausiai veikiami, tačiau prognozuojama, kad šios karštos dienos ir atogrąžų naktys taip pat padidės Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje, kur žmonės ir miestai yra mažiau įpratę prie šilumos.
Šilumos poveikiui, jautrumui jai ir atsako pajėgumui įtakos turi keli veiksniai (lentelė). Toliau pateiktuose žemėlapiuose pavaizduoti kai kurie iš šių veiksnių ir pateikta tam tikra informacija apie padėtį (žalia spalva). Jie turi būti aiškinami kaip visuma, kartu su kitais veiksniais, kuriems vis dar reikia vietos ar kokybinės informacijos.