4.3 Prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių prioritetų nustatymas

Remiantis galimų pritaikymo galimybių vertinimu, reikėtų atrinkti tinkamiausius kataloge surinktus variantus. Dažniausiai daugiakriterė analizė gali būti naudinga reitinguojant ir atrenkant tinkamiausias galimybes, kurios turi būti išplėtotos į konkrečius veiksmus. Dėl tinkamiausio prisitaikymo veiksmų sąrašo taip pat turėtų būti susitarta su suinteresuotaisiais subjektais, o suinteresuotieji subjektai turėtų dalyvauti atliekant JRO vertinimus, kad į vertinimą būtų įtrauktos skirtingos vertės ir kriterijai.

Atrenkant tinkamas prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimo galimybes ir nustatant jų prioritetus, apdairus požiūris pradedamas nuo pripažinimo, kad yra keletas perspektyvių veiksmingo prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių ir jų derinių. Kai kurios iš jų bus tinkamesnės siekiant kuo labiau sumažinti su įgyvendinimu susijusią riziką, net ir atsižvelgiant į susijusį netikrumą dėl rizikos ir naudos. Šios galimybės vadinamos:

• „Prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės, dėl kurių nereikia apgailestauti“, kurios yra vertingos, kad ir koks būtų būsimos klimato kaitos mastas;
• mažai apgailestautinos galimybės, t. y. prisitaikymo veiksmai, kurių susijusios išlaidos yra palyginti nedidelės ir kurių nauda, nors visų pirma gaunama dėl numatomos būsimos klimato kaitos, gali būti palyginti didelė;
• „laimėjimo galimybės“ – prisitaikymo veiksmai, kuriais ne tik pasiekiamas norimas rezultatas mažinant su klimatu susijusią riziką arba išnaudojant potencialias galimybes, bet ir svariai prisidedama prie kito socialinio, aplinkos ar ekonominio tikslo;
• „lanksčios arba pritaikomos valdymo galimybės“ – galimybės, kurias galima lengvai (ir nebrangiai) pritaikyti pasikeitus aplinkybėms, palyginti su pradinėmis prognozėmis;
• „Daugeriopos naudos galimybės“ užtikrina sinergiją su kitais tikslais, pavyzdžiui, klimato kaitos švelninimu, nelaimių rizikos mažinimu, aplinkosaugos vadyba ar tvarumu (pvz., ekosistemomis grindžiami metodai paprastai teikia tokią įvairialypę naudą).

Atsižvelgiant į didelį galimo būsimo klimato kaitos poveikio spektrą ir su juo susijusį netikrumą, pirmenybė turėtų būti teikiama šių rūšių galimybėms. Dėmesys įvairialypės naudos galimybėms taip pat gali palengvinti susijusių veiksmų finansavimą sutelkiant išteklius ir akcentuojant bendrą naudą, kuri nusveria investicijas.

Praktiškai kiekviena prisitaikymo priemonė veikia skirtingai pagal įvairius vienas kitam prieštaraujančius kriterijus, kuriuos reikia įvertinti ir įtraukti į sprendimų priėmimo procesą (žr. 4.1 etapą). Daugiakriterėje analizėje (MCA) pateikiamas struktūrinis metodas, pagal kurį nustatomi bendri alternatyvių galimybių prioritetai, kai pasirinkus šias galimybes pasiekiami keli tikslai. PLS nurodomi pageidautini tikslai ir atitinkami požymiai arba rodikliai, nustatyti remiantis 4.1 ir 4.2 etapuose surinktais informacijos elementais.

Faktinis rodiklių vertinimas grindžiamas kiekybine analize, atliekama atliekant vertinimą balais, reitingavimu ir svertiniu vertinimu. Kartu su ekonominėmis sąnaudomis ir nauda gali būti plėtojami įvairūs aplinkos ir socialiniai rodikliai. Aiškiai pripažįstama, kad įvairūs tiek piniginiai, tiek nepiniginiai tikslai turi įtakos sprendimams dėl prisitaikymo prie klimato kaitos. Išsamesnė informacija apie JRO priemones ir prisitaikymo metodikas pateikiama toliau.

Svarbu įtraukti paveiktus suinteresuotuosius subjektus (žr. 1.6 etapą),kad jie aptartų ir priimtų sprendimus dėl kriterijų ir jų svertinių koeficientų nustatant prioritetus ir atrenkant prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes, kad būtų parengtas galimybių rinkinys, pasižymintis dideliu socialiniu teisingumu ir priimtinumu.

Užbaigus prioritetų nustatymą ir galimybių atranką, jos turi būti įtrauktos į vietos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją arba veiksmų planą, kuriuo nustatoma jų įgyvendinimo sistema ir planavimas, kaip aprašyta šios priemonės 5 etape.