Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pritaikymas

Transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) yra ES politika, grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVI antraštinės dalies 170–172 straipsniais. TEN-T sudaro sąlygas vidaus rinkai veikti, sujungti Europos regionus tarpusavyje ir sujungti Europą su kitomis pasaulio dalimis.

Pagrindinės ES masto TEN-T politikos priemonės yra gairės, kuriose nustatyti tikslai ir prioritetai, ir transporto infrastruktūros fondas projektams remti. Pirmąsias transporto gaires Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 1996 m. 2009 m. pradėta esminė politikos peržiūra, po kurios 2014 m. įsigaliojo nauja teisės aktų sistema, kuria nustatoma transporto politikos plėtojimo iki 2030–2050 m. sistema.

Dabartinės gairės patvirtintos 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES. Jose raginama užtikrinti, kad „rengiant, rengiant ir įgyvendinant bendro intereso projektus būtų skatinamas klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, taip pat rizikos prevencija ir valdymas“. Gairėse apibrėžiamas pagrindinis transporto tinklas ir prioritetiniai koridoriai, kurie turi būti plėtojami pagal darbo planus. Į šiuos darbo planus turėtų būti įtrauktas „galimas klimato kaitos poveikis infrastruktūrai ir, kai tinkama, siūlomos priemonės atsparumui klimato kaitai didinti“.