Alerginės medžių žiedadulkės

Alergenų poveikis dėl ore esančių žiedadulkių ar jų įkvėpimo gali sukelti alergines reakcijas nosyje, akyse ir bronchuose (astma), o tai savo ruožtu gali sutrikdyti miegą, pabloginti gyvenimo kokybę dėl sutrikusios psichikos sveikatos, produktyvumo praradimo ar sumažėjusio vaikų mokymosi rezultatų ir didelių sveikatos priežiūros išlaidų. Tikimasi, kad klimato kaitos poveikis žiedadulkių sezonui, koncentracijai ir alergiškumui ateityje padidins žiedadulkių ir aeroallergenų poveikį Europos gyventojams.

Kliniškai svarbių žiedadulkių sezonų skaičiavimai atliekami naudojant atmosferos sudėties modelį. Šiuo rodikliu stebimas beržo ir alksnio (1980–2022 m.) ir alyvuogių (1990–2022 m.) sezono sunkumas (kasdienės žiedadulkės vienam m3), apskaičiuotas pagal Europos žiedadulkių reanalizę v.1.0, pagal kurią apskaičiuojamas augalų vystymasis pavasarį, žiedadulkių išleidimas, vežimas ir šalinimas naudojant temperatūrą, žemės dangą ir medžių rūšis, ir jie derinami su Europos aeroalergenų tinklo žiedadulkių stebėjimais. Rodiklis taip pat pateikia žiedadulkių sezono laiko metriką (pradžia, pabaiga ir trukmė dienomis) ir sunkumo pokytį, palygindamas 2013–2022 m. skilimo medianas su 1980–89 m. gimimų ir alksnių ir 1990–99 m. alyvuogių medianomis.

Urvai

Pagal šį rodiklį daromos prielaidos, kad augmenijos pasiskirstymo žemėlapis nesikeičia visus metus, ir neatsižvelgiama į metinius medžių žiedadulkių koncentracijos svyravimus. Tačiau prognozuoti absoliutų žiedadulkių sezono lygį kiekvieniems konkretiems metams yra sudėtinga užduotis ir kol kas nėra tinkamo Europos masto sprendimo. Ankstesnių stebėjimų duomenų trūko, todėl buvo analizuojami tik 1980–2022 m. duomenys apie beržą ir alksnį ir 1990–2022 m. duomenys apie alyvuoges.