Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK)

1992 m. šalys prisijungė prie tarptautinės sutarties – Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK), kad kartu apsvarstytų, ką jos galėtų padaryti, kad apribotų vidutinės pasaulio temperatūros kilimą ir su tuo susijusią klimato kaitą ir susidorotų su bet kokiu poveikiu, kuris tuo metu buvo neišvengiamas. Pagrindinis JTBKKK tikslas – užkirsti kelią „pavojingam“ žmogaus kišimuisi į klimato sistemą. JTBKKK įsigaliojo 1994 m. kovo 21 d. Šiandien ji turi beveik visuotinę narystę. Konvenciją ratifikavusios 195 šalys vadinamos Konvencijos šalimis. Oficialioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) interneto svetainėje pateikiama informacija apie susitikimų, rengiamų pagal Bendrąją klimato kaitos konvenciją, organizavimą. Jos tikslas – perduoti oficialius dokumentus bei ataskaitas ir padėti Šalims perduoti kitą su Konvencija susijusią informaciją.

JTBKKK tinklalapiuose, skirtuose prisitaikymui prie klimato kaitos, atkreipiamas dėmesys į įvairius klausimus, kuriuos Šalys sprendžia įvairiuose Konvencijos organuose, įskaitant:
•Kankūno prisitaikymo prie klimato kaitos sistema, parengta remiantis derybomis dėl aktyvesnių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų pagal Balio veiksmų planą, kurias vykdė pagal Konvenciją įsteigtos Ilgalaikio bendradarbiavimo veiksmų ad hoc darbo grupės (angl. AWG-LCA)
•Nairobio darbo programa dėl klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo prie jos, technologijų kūrimo ir perdavimo, mokslinių tyrimų ir sistemingo stebėjimo vadovaujant pagalbiniam mokslinių ir technologinių konsultacijų organui (angl. SBSTA).
•Problemos, susijusios su įgyvendinimu, įskaitant nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų programas (angl. NAPA), ir parama prisitaikymui pasitelkiant finansavimą, technologijas ir gebėjimų stiprinimą pagalbiniame įgyvendinimo organe (angl. SBI).

Sėkmingas prisitaikymas priklauso ne tik nuo vyriausybių, bet ir nuo aktyvaus bei tvaraus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo (Nairobio darbo programa), įskaitant nacionalines, regionines, daugiašales ir tarptautines organizacijas, viešąjį ir privatųjį sektorius (privataus sektoriaus iniciatyva), pilietinę visuomenę ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.