All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesDescription
ATLAS projektu siekiama pagerinti mūsų supratimą apie sudėtingas giliavandenes ekosistemas ir su jomis susijusias rūšis, įskaitant tas, kurios yra naujos mokslui. Mokslininkai siekia numatyti būsimus šių ekosistemų ir rūšių pokyčius, jų pažeidžiamumą ir gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos. ATLAS ne tik vykdo novatoriškus mokslinius tyrimus ir atradimus, bet ir kuria mokslinių žinių bazę, kuria galima remtis rengiant tarptautinę politiką, kuria siekiama užtikrinti veiksmingą giliavandenių Atlanto išteklių valdymą. Tai padės įgyvendinti Europos Komisijos ilgalaikę mėlynojo augimo strategiją, kuria siekiama remti tvarų augimą visuose jūrų ir jūrininkystės sektoriuose.
Keturi bendrieji ATLAS tikslai yra šie:
- gerinti mūsų supratimą apie giliavandenes Atlanto jūrų ekosistemas ir populiacijas;
- gerinti mūsų gebėjimus stebėti, modeliuoti ir prognozuoti giliavandenių ekosistemų ir populiacijų pokyčius;
- naujus duomenis, priemones ir supratimą paversti veiksmingu vandenynų valdymu;
- išbandyti scenarijus ir parengti moksliškai pagrįstas, ekonomiškai efektyvias adaptyvaus valdymo strategijas, kuriomis būtų skatinamas mėlynasis augimas.
Kad pasiektų projekto tikslus, ATLAS surinko 12 kompleksinių atvejų tyrimų, kad pateiktų pirmąjį nuoseklų, integruotą Atlanto giliavandenių ekosistemų ir jų mėlynojo augimo potencialo vertinimą baseino mastu. Visa tai susiję su kritiniais pagrindinių Atlanto vandenyno srovės modelių keliais, o kai kurie atvejų tyrimo rajonai šiuo metu siūlomi arba priskiriami pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms (PJE) arba ekologiniu ar biologiniu požiūriu svarbioms teritorijoms (EBSA). Atvejų tyrimai rodo biogeografinį, reguliavimo ir jurisdikcinį diapazoną, kurio reikia ATLAS tikslams pasiekti.
2019m. buvo paskelbtas politikos informacinis dokumentas, kuriame pripažįstama, kad sujungiamumas ir klimato kaitos poveikis yra esminiai veiksmingo Šiaurės Atlanto saugomų jūrų teritorijų tinklo elementai. Praktinis poveikis saugomų jūrų teritorijų tinklų planavimui apima poreikį pripažinti naudojamus jūrų rajonus ir giliavandenius rajonus, kuriuose biologinė įvairovė gali būti atsparesnė klimato kaitai.
Project information
Lead
University of Edinburgh (United Kingdom)
Partners
Aarhus University (Denmark), the Institute of Marine Research – IMAR (Portugal), Regional Directorate for Sea Affairs (Portugal), British geological survey (United Kingdom), Gianni Consultancy (Netherlands), the French Research Institute for Exploitation of the Sea (France), Marine Scotland (United Kingdom), University of Breme (Germany), Iodine-Consultancy in Marine Environmental Economics (Belgium), Royal Netherlands Institute for the sea (Netherlands), Dynamic Earth (New Kingdom), Oxford University (United Kingdom), University College Dublin (Ireland), University College London (United Kingdom), National University of Ireland, Galway (Ireland), University of Liverpool (United Kingdom), University of Southern Denmark (denmark), Arctic University of Norway (Norway), Scottish association for marine science (United Kingdom), Sea scape consultants (United Kingdom), National Spanish Institute of Oceanography (Spain), University of North Carolinaat Wilmington (United States), AquaTT UETP (Ireland), Fisheries and Oceans (Canada).
Source of funding
This project is funded by the EC Horizon 2020 research and innovation programme
Reference information
Websites:
Published in Climate-ADAPT: Jan 1, 1970
Language preference detected
Do you want to see the page translated into ?