Ankstyvo prisitaikymo prie klimato kaitos požymiai (EARLY-ADAPT)

Beveik 8 proc. mirčių yra susijusios su aplinkos temperatūra, tačiau mažai žinoma apie būsimą poveikį šiltėjančiame pasaulyje. Pastaraisiais metais prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos Europoje vis dažniau įgyvendinamos, tačiau paskutinėje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje nurodyta, kad vis dar trūksta jų veiksmingumo įrodymų. Pastaraisiais metais prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės pradėjo duoti teigiamos naudos visuomenės gerovei, įskaitant prisitaikantį atsaką į klimato kaitą, tačiau mastas, kuriuo jos veiksmingai mažina žmonių pažeidžiamumą, Europos visuomenėje ir jos viduje yra labai nevienodas.

Svarbiausias EARLY-ADAPT tikslas – bendrai analizuoti pastarojo meto visuomenės sveikatos tendencijas lemiančius aplinkos (klimato kintamumas, oro tarša, dykumų dulkės ir infekcinės ligos) ir socialinius bei ekonominius (makroekonomika, senėjimas, nelygybė ir lyčių nelygybė) veiksnius, daugiausia dėmesio skiriant žmonių mirtingumui, hospitalizavimui, nelaimingiems atsitikimams darbe ir motinų bei vaikų sveikatai. EARLY-ADAPT pagrindinė hipotezė yra ta, kad Europos visuomenės pradeda prisitaikyti prie klimato kaitos, tačiau ankstyvo prisitaikymo veiksmingumas yra nevienodas tarp gyventojų ir laikui bėgant. Projektas leis nustatyti, suprasti ir kiekybiškai įvertinti žmonių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksnius ir nelygybę tarp šalių, regionų, miestų ir socialinių grupių.

EARLY-ADAPT apims įvairius sveikatos rezultatus ir aplinkos bei socialinius ir ekonominius veiksnius, kad būtų galima atlikti intensyvią epidemiologinę analizę tarp kasdienių erdvinių ir laiko duomenų rinkinių. Įgyvendinant projektą bus naudojami skirtingi duomenų sluoksniai ir daugiaskalės vietinės regresijos metodai, siekiant išanalizuoti ankstyvo prisitaikymo veiksnių mastą ir erdvinį ir laiko nevienalytiškumą.

Sukūrus vientisą, visą žemyną apimančią Europos žmonių sveikatos duomenų bazę, EARLY-ADAPT modeliuos sveikatos ir aplinkos santykį ir tada kiekybiškai įvertins kintantį visuomenės veiksnių poveikį. Galiausiai, įgyvendinant projektą bus atlikta nuspėjamumo analizė, kad būtų nustatyti realistiškiausi prisitaikymo prie būsimos sveikatos prognozių scenarijai.