Orientacinės Viduržemio jūros SJT klimato kaitos eroje: atsparumo didinimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos (MPA-ADAPT)

Ateinančiais dešimtmečiais klimato kaita bus sparčiai didėjantis iššūkis ekosistemoms ir pragyvenimo šaltiniams Viduržemio jūros regione. Tiesioginiai klimato kaitos įrodymai jau pastebimi Viduržemio jūros pakrantėje ir saugomose jūrų teritorijose. Pavyzdžiui, jūros temperatūros kilimas ir druskingumo bei cirkuliacijos pokyčiai lemia vietinių rūšių pasiskirstymo pokyčius, svetimų rūšių plitimą, masinį makrobentinių bendrijų mirtingumą ir medūzų populiacijos žydėjimą. Šie pokyčiai daro poveikį ne tik jūrų biologinei įvairovei, bet ir žmogaus veiklai; pavyzdžiui, jis daro vis didesnį poveikį turizmo ir žvejybos sektoriams.

Saugomos jūrų teritorijos gali atlikti svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, nes jose mažėja žmonių patiriamas spaudimas ir dedamos sutelktos išsaugojimo pastangos. Tinkamai valdomos jos gali padėti didinti tiek pakrančių bendruomenių, tiek jūrų biologinės įvairovės atsparumą. Deja, klimato kaita nėra aiškiai įtraukta į daugumą saugomų jūrų teritorijų valdymo planų Viduržemio jūroje, o informacija, skirta padėti priimti sprendimus dėl saugomų jūrų teritorijų, yra ribota ir fragmentiška, taip pat esama didelių pajėgumų ir finansavimo spragų. Projektas „MPA-Adapt“ buvo parengtas siekiant spręsti šias problemas taikant daugiapakopį požiūrį. Konkretūs SJT-ADAPT tikslai yra šie:

• didinti informuotumą apie veiksmingų saugomų jūrų teritorijų vaidmenį didinant atsparumą klimato kaitai ir apsaugant ekosistemines paslaugas, taip pat prisidedant prie prisitaikymo priemonių;
• stiprinti saugomų jūrų teritorijų gebėjimus planuoti klimato kaitos poveikį ir į jį reaguoti, remiantis geresniu klimato rizikos ir pažeidžiamumo supratimu;
• parodyti, kaip klimato kaita gali būti integruota į Viduržemio jūros saugomų jūrų teritorijų planavimą ir valdymą.

Penkios saugomos jūrų teritorijos iš trijų Viduržemio jūros regiono šalių buvo atrinktos kaip bandomosios teritorijos (Brijuni nacionalinis parkas Kroatijoje, Pelagijos salų SJT Italijoje, Portofino SJT Italijoje, Bonifacio sąsiaurio gamtos rezervatas Prancūzijoje ir Port-Cros nacionalinis parkas Prancūzijoje) prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planams parengti ir integruoti į esamą valdymo sistemą.

2019 m. buvo paskelbtas politikos informacinis dokumentas „Junglumo ir klimato kaitos poveikio pripažinimas esminiais veiksmingo Šiaurės Atlanto saugomų jūrų teritorijų tinklo elementais“. Praktinis poveikis saugomų jūrų teritorijų tinklų planavimui apima poreikį pripažinti naudojamus jūrų rajonus ir giliavandenius rajonus, kuriuose biologinė įvairovė gali būti atsparesnė klimato kaitai.