Suderintas požiūris į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumo gamtiniams pavojams bandymus (STRES) (STREST)

Pagal šį projektą sukurta nauja inžinerine rizika grindžiama daugiapakopė testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistema. Ji pavadinta STREST ir ja siekiama patikrinti atskirų komponentų ir visos ypatingos svarbos infrastruktūros sistemos saugą ir riziką.

Metodika grindžiama griežtais pavojaus, pažeidžiamumo, veiklos rezultatų ir atsparumo vertinimo modeliais esant skirtingiems gamtiniams pavojams. Nors į meteorologinius reiškinius (ypač tuos, kurie gali būti susiję su klimato pokyčiais) projekte neatsižvelgiama, metodinį darbo srautą galima tiesiogiai taikyti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais.

Siūloma daugiapakopė sistema, apimanti skirtingus analizės sudėtingumo lygius (pvz., episteminio neapibrėžtumo kiekybinį įvertinimą, ekspertų raginimą) ir skirtingus rizikos vertinimo metodus (pavienius ar daugialypius pavojus, tikimybes ar scenarijus) ir atsižvelgiant į turimus išteklius testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti. Taip pat buvo sukurtas formalizuotas kelių ekspertų integracijos procesas, skirtas episteminio netikrumo valdymui, vadinamas EU@STREST (Epistemic Uncertainty at STREST) ir integruotas į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis darbo eigą.

STREST taikoma laikantis darbo eigos, kurią sudaro keturi etapai: etapas prieš vertinimą; vertinimo etapas; sprendimo priėmimo etapas; Ataskaitos etapas. Išankstinio vertinimo etape surenkami visi turimi CI ir dominančio pavojaus duomenys. Tada apibrėžiamas CI bandymo tikslas, laikotarpis ir tinkamiausias testavimo nepalankiausiomis sąlygomis lygis. Vertinimo etape testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas komponentų ir sistemos lygmeniu. Sprendimo priėmimo etape tikrinami testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai, t. y. rizikos vertinimo rezultatai lyginami su prieš vertinimą nustatytais tikslais. Tada nustatomi kritiniai įvykiai, t. y. įvykiai, kurie greičiausiai lemia tam tikrą nuostolio vertės lygį, ir remiantis nustatytais kritiniais įvykiais parengiamos rizikos mažinimo strategijos ir gairės, kurios pristatomos ataskaitos rengimo etape.

STREST metodas buvo taikomas šešiems atvejų tyrimams, įskaitant Salonikų uostų infrastruktūrą Graikijoje. Šiuo atveju svarstyti gamtiniai pavojai apsiribojo žemės drebėjimais, skystėjimo pavojais ir cunamiais. Toliau pateiktoje diagramojepavaizduota STREST sistemos, skirtos testavimui nepalankiausiomis sąlygomis Salonikų uoste, schema.