Padėti gerinti dirvožemio funkcijas ir prisitaikyti prie klimato kaitos taikant tvarius tausojamojo žemės ūkio metodus (LIFE HELPSOIL)

Projektu LIFE HelpSoil buvo siekiama išbandyti novatoriškus sprendimus ir pademonstruoti dirvožemio valdymo praktiką siekiant pagerinti dirvožemio kokybę, kad žemės ūkio sistemos taptų atsparesnės klimato kaitai. Konkretūs projekto tikslai: i) įgyvendinti praktiką, kuria siekiama pagerinti dirvožemio organinės anglies sekvestraciją, dirvožemio derlingumą ir biologinę įvairovę ir apsaugoti nuo erozijos daugelyje ūkių, siekiant padidinti žemės ūkio tvarumą ir konkurencingumą; ii) integruoti išsaugojimo praktiką ir novatoriškus metodus, kad būtų padidintas drėkinimo veiksmingumas, pagerintas trąšų, ypač gyvulių mėšlo, veiksmingumas ir apribotas pesticidų naudojimas; ir iii) parengti dirvožemio ekosistemos funkcijų rodiklius ir naujus metodus, kad būtų galima įvertinti pagal projektą išbandytos praktikos naudą aplinkai.

Pagal projektą LIFE HelpSoil per tris auginimo sezonus įgyvendinta ir išbandyta dirvožemio išsaugojimo praktika 20 eksperimentinių ūkių Po lygumoje (Šiaurės Italija). Į projektą įtraukti novatoriški dirvožemio išsaugojimo ir erozijos kontrolės metodai ir geriausia patirtis (pvz., sėja be įdirbimo, juostinis įdirbimas ir antsėliai); drėkinimo metu suvartojamo vandens kiekio mažinimas (pvz., drėkinimas mikrolašeliniu būdu, drėkinimas karščiu ir popaviršinis drėkinimas); nauji tręšimo metodai naudojant gyvulių mėšlą (pvz., požeminės paskirstymo sistemos); ir naujoviška augalų ligų kontrolės praktika (pvz., natūralių trąšų naudojimas mikroorganizmams rizosferoje skatinti). Kiekviename eksperimentiniame ūkyje buvo įdiegti tinkamiausi metodai.

Rezultatai parodė, kad ši praktika pagerino dirvožemio funkcijas ir, būdama tvaria žemės ūkio technika, padėjo prisitaikyti prie klimato kaitos. Taikant šią praktiką pagerėjo dirvožemio savybės, įskaitant organinės anglies kiekį ir biologinį derlingumą, ir eksperimentiniuose sklypuose buvo efektyviau naudojamas drėkinimo vanduo, trąšos ir pesticidai. Be to, dėl šios praktikos buvo remiamas klimato kaitos švelninimas didinant CO2 sekvestraciją dirvožemyje, mažinant iškastinio kuro suvartojimą žemės ūkio darbams, pavyzdžiui, arimui, ir mažinant iš dirvožemio išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekį. Sumažinus energijos suvartojimą 15–55 proc., taip pat sutaupoma lėšų, nes sunaudojama mažiau degalų, trąšų, herbicidų, vandens ir kitų vartojimo reikmenų, pavyzdžiui, sėklų ir komposto. Naudos dydis priklauso nuo kelių aplinkos veiksnių (pvz., dirvožemio rūšies, klimato) ir techninių veiksnių (pvz., pasėlių rūšies), kurie kiekviename parodomajame ūkyje skiriasi.