Klimato ir vystymosi politikos susiejimas. Tarptautinių tinklų naudojimas ir dalijimasis žiniomis (CD-LINKS)

Vykdant projektą CD-LINKS buvo nagrinėjama sudėtinga klimato politikos veiksmų ir vystymosi sąveika atsižvelgiant tiek į pasaulinę, tiek į nacionalinę perspektyvą, teikiant informaciją, padedančią rengti papildomą klimato politikos ir vystymosi politiką.

Kaip ketverių metų trukmės projektas (2015 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. rugsėjo mėn.), kuriame dalyvavo 19 partnerių ir bendradarbių iš viso pasaulio, CD-LINKS sutelkė ekspertines žinias, be kita ko, integruoto vertinimo modeliavimo, žmogaus socialinės raidos, prisitaikymo prie klimato kaitos, ekonomikos, energetikos geopolitikos, atmosferos chemijos ir žmonių sveikatos, žemės naudojimo ir žemės ūkio bei vandens srityse.

Projektu buvo siekiama:

• geriau suprasti klimato kaitos politikos (klimato kaitos švelninimo ir (arba) prisitaikymo prie jos) ir
  įvairių darnaus vystymosi tikslų sąsajas;
• išplėsti faktinių duomenų bazę politikos veiksmingumo srityje, tiriant ankstesnę ir dabartinę politikos patirtį;
• parengti naujos kartos pasauliniu mastu nuoseklius nacionalinius anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi būdus; ir
• sukurti mokslinių tyrimų tinklą ir gebėjimų stiprinimo platformą, kad institucijos galėtų keistis žiniomis.

Svarbiausi pasiekimai 

• Parengtos naujos įžvalgos, susijusios su politikos modeliais, kuriais tinkamai atsižvelgiama į klimato kaitos švelninimo kompromisus tarp sektorių, subjektų ir tikslų
• Prisidėjo rengiant Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C ir Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) finansinės iniciatyvos ataskaitą
• Išnagrinėtas nacionalinės klimato politikos poveikis pasauliniam išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiui ir nustatyta, kad įgyvendinus vidaus klimato politiką išmetamas ŠESD kiekis iki 2030 m. turėtų sumažėti 5 proc.
• Nustatyta, kad dauguma šalių nesugeba įvykdyti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų ir kad visuotinis sumažinimas, kurio tikimasi iš visų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, neatitinka politikos pastangų apriboti atšilimą, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2 °C.
• Išplėstas supratimas apie klimato kaitos tikslų ir darnaus vystymosi tikslų sąsajas, atsižvelgiant tiek į nacionalinius, tiek į vietos politikos prioritetus ir apribojimus pagrindinėse G20 šalyse. Siekiant valdyti galimus kompromisus ir nustatyti reikšmingą papildomą klimato kaitos švelninimo priemonių naudą, reikalinga įtrauki klimato politika.
• Išnagrinėjo įvairių tikslų sąveiką 17-oje energetikos ir klimato politikos sričių visame pasaulyje ir nustatė, kad politikos formuotojai siekia kelių tikslų vykdydami vieną politiką ir nesvarsto papildomos politikos, kuria būtų stiprinama sinergija arba mažinami kompromisai.
• Siūloma nauja sistema, grindžiama trimis politikos formavimo principais – papildomumu, skaidrumu ir gebėjimu prisitaikyti – siekiant ateityje pagerinti daugialypį politikos formavimą