Užtikrinti, kad visuomenė aktyviai dalyvautų vandens prisitaikymo prie pasaulinių pokyčių procese (BEWATER)

Viduržemio jūros regionas susiduria su didėjančiu vandens trūkumu ir net sausromis, kurias lemia žemės naudojimo, demografiniai ir klimato pokyčiai. Kad regionas išvengtų su tuo susijusių socialinių ir ekonominių nuostolių ir poveikio aplinkai, būtina nedelsiant taikyti veiksmingą ir tvarią vandentvarkos praktiką. Vykdant ES finansuojamą projektą BEWATER pripažinta, kad sėkmingoms prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms įgyvendinti reikia ne tik visuomenės informuotumo didinimo, bet ir kitų pastangų. Todėl BEWATER parengė planus, įtvirtintus bendra atsakomybe ir aktyviu bendruomenės dalyvavimu. Dėl to dėmesys buvo sutelktas ne į technokratinius sprendimus, o į tuos, kurie buvo orientuoti į suinteresuotuosius subjektus, remiantis vietos patirtimi ir žiniomis. BEWATER tyrėjai bendradarbiavo su projekto suinteresuotosiomis šalimis, kad parengtų upių baseinų pritaikymo planus (RBAP) keturioms pasirinktoms atvejo tyrimo vietoms: Tordera (Ispanija), Pedieos (Kipras), Rmel (Tunisas) ir Vipava (Slovėnija). Iš viso grupė nustatė ir suformulavo 102 vandentvarkos variantus. Siekdama įtraukti dalyvius, BEWATER pritaikė suinteresuotųjų šalių integruotų mokslinių tyrimų (angl. Stakeholder Integrated Research, STIR) metodą, specialiai pritaikytą prisitaikymui prie klimato kaitos. Vadovaujantis STIR, kiekvieno upės baseino suinteresuotieji subjektai buvo nustatyti taikant kriterijų, kvotų ir asmenų metodą, kuris užtikrino pakankamą grupių įvairovę pagal jų kompetencijos sritis (žemės ūkis, infrastruktūra, vanduo, aplinka, energetika, miškotvarka), organizacinius ryšius (verslas ir ekonomika; vyriausybė ir valdžios institucijos; pilietinė visuomenė; praktikų) ir lyties. Dalyvaujamasis procesas apėmė tokią veiklą kaip „Fuzzy Cognitive Mapping“, skirtą pavyzdiniams modeliams, kuriuose užfiksuota baseino dinamika, ir daugiakriterę analizę, siekiant nustatyti pasiūlymų ir įgyvendinimo galimybių prioritetus. Siekiant įvertinti galimybių poveikį ir suinteresuotųjų subjektų pageidavimus, naudotos dalyvaujamojo modeliavimo priemonės ir atlikta daugiakriterė analizė. Siekdama užtikrinti žinių išsaugojimą ir perdavimą, BEWATER padėjo rengti reguliarius tarpvalstybinius susitikimus ir renginius. Partneriai kartu su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais iš kiekvieno baseino pasidalijo įgyta patirtimi, žiniomis vandens valdymo ir vandentvarkos klausimais, taip pat bendro projekto įgyvendinimo iššūkiais ir sėkme. Be to, grupė parengė laisvai prieinamą vadovą, kuriame pateikiamos gairės, kuriose išdėstyti svarstymai ir veiksmai, būtini upės baseino prisitaikymo planui parengti taikant dalyvaujamąjį mokslinį procesą.