Gamta Pažangieji miestai per 2 jūras (Nature Smart Cities)

Vietos valdžios institucijoms akivaizdžiai trūkstažinių, todėl jos negali diegti žaliosios infrastruktūros tokiu mastu, kad miestų kraštovaizdžiai galėtų prisitaikyti prie būsimo klimato kaitos poveikio ir kurti tvaresnes bendruomenes. Miestai ir miesteliai neinvestuoja į žaliąją infrastruktūrą, o vertinimo priemonėmis, kuriomis žalioji infrastruktūra pagrindžiama ekonominiais, socialiniais, kultūriniais ir aplinkos apsaugos pagrindais, vietos valdžios institucijos tiesiog nesinaudoja – vietoj to jos naudojasi ES ir nacionalinėmis subsidijomis arba įgyvendina žaliosios infrastruktūros projektus pavieniui. Išimtys yra sostinės ir (arba) didesni miestai (apie 550 000 gyventojų), kurie turi daugiau galimybių gauti finansavimą ir išteklių nei mažesnės miestų teritorijos. Žaliosios infrastruktūros vertinimo priemonės nenaudojamos, o vietos valdžios institucijoms trūksta galimybių tinkamai atsiskaityti už tiesioginę žaliosios infrastruktūros naudą pinigais. Vietos valdžios institucijoms turi būti sudarytos sąlygos įveikti rinkos kliūtis, trukdančias naudoti savo miesto finansavimą investicijoms į žaliąją infrastruktūrą klimato srityje finansuoti, ir panaikinti priklausomybę nuo subsidijų.

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas vietos valdžios institucijoms 2 jūrose naudoti savo miesto finansavimą žaliosios infrastruktūros investicijų į klimatą programoms finansuoti, sumažinant ir panaikinant priklausomybę nuo subsidijų žaliosios infrastruktūros projektams miestuose ir miesteliuose finansuoti. Juo siekiama integruoti vietos valdžios institucijų finansavimo savo lėšomis metodą, kad jos galėtų finansuoti žaliosios infrastruktūros projektus, parodant, kad jos gali prisidėti prie teigiamo grynojo pelno vietos valdžios institucijų apatinėje eilutėje. Projektu sudaromos sąlygos daugiau investuoti į prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, parodant, kaip vietos valdžios institucijos gali gauti tiesioginės ir piniginės naudos iš savo žaliosios infrastruktūros investicijų į klimato kaitą, kartu pasinaudodamos netiesiogine ir nepinigine nauda – žaliosios infrastruktūros pridėtine verte (socialine, bendruomenine, aplinkosaugine).

Pagrindinis rezultatas – verslo modelis, leidžiantis vietos valdžios institucijoms 2 jūrose suprasti, kaip jos gali pačios finansuoti investicijas į žaliąją infrastruktūrą klimato srityje ir sumažinti priklausomybę nuo subsidijų, kad didintų atsparumą klimato kaitai savo miestuose ir miesteliuose.