Struktūriniai miškų gaisrų ekstremaliųjų situacijų atspariose visuomenėse metodai (SAFERS)

Miškų gaisrus didina ekstremalios oro sąlygos, kurios dėl klimato kaitos didėja tiek dažnumu, tiek mastu. Visame pasaulyje masyvūs gaisrai griauna miškus ir kitus kraštovaizdžius nerimą keliančiu greičiu, dėl to žūsta žmonės, naikinami namai ir biologinė įvairovė, be įvairių žalingų padarinių, išmetama milijonai tonų CO₂ ir kitų teršalų. Todėl poreikis veiksmingai valdyti ekstremaliąsias miškų gaisrų situacijas tapo labai svarbus.

Siekiant spręsti šį pasaulinį uždavinį, Europos Sąjungos pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamu projektu SAFERS remiamas visuomenės atsparumo didinimas visais pagrindiniais miškų gaisrų ekstremaliųjų situacijų valdymo ciklo etapais. SAFERS kuria integruotą platformą su miškų gaisrų sprendimų paramos sistema. Platformoje naudojama informacija iš įvairių šaltinių: Žemės stebėjimai iš „Copernicus“ ir GEOSS, miškų gaisrų jutikliai, topografiniai duomenys, orų prognozės ir net visuomenės patalkos duomenys iš socialinės žiniasklaidos ir kitų programėlių, kuriais piliečiai ir pirmieji reaguotojai gali naudotis teikdami informaciją apie padėtį vietoje.

Tokie didieji duomenys tvarkomi naudojant dirbtinio intelekto algoritmus, siekiant gauti naudingos informacijos: rizikos žemėlapius, kad būtų galima geriau planuoti pasirengimo veiksmus, ankstyvą aktyvių gaisrų aptikimą, gaisrų plitimo prognozes, išdegusių plotų ir gaisrų fronto ribų nustatymą, poveikio vertinimo vertinimus ir buveinių atkūrimo žemėlapius. Be to, SAFERS sprendimų paramos sistemoje siūloma geriausia praktika pagal ekstremaliosios situacijos etapą (prevencija ir pasirengimas, aptikimas ir reagavimas, atkūrimas ir prisitaikymas) ir pagal dabartinę padėtį, naudojant semantinę žinių bazę.