Sveikatos kaip klimato kaitos politikos ir komunikacijos pagrindo propagavimas

"The Lancet Planetary Health" paskelbtame straipsnyje teigiama, kad klimato kaitos keliamai grėsmei žmonių sveikatai turi būti skiriamas didesnis politinis dėmesys ir kad ji turi būti pasaulinių derybų dėl klimato pagrindas. Sparčiai daugėja mokslinių įrodymų apie žalingą klimato kaitos poveikį sveikatai. Vis dėlto iššūkius, kuriuos klimato kaita kelia visuomenei, paprastai sprendžia subjektai, daugiausia dėmesio skiriantys energetikai ir aplinkai, kurie gali neturėti pakankamai žinių, kad įvertintų ir spręstų su sveikata susijusius klimato kaitos aspektus. Neseniai sveikatos ministerijos pradėjo spręsti šį klausimą, tačiau jis dažnai apsiriboja tvariomis sveikatos priežiūros sistemomis, neatsižvelgiant į platesnę papildomą prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmų naudą. Norint plėtoti tarpsektorinį, visos visuomenės požiūrį, pagal kurį būtų atsižvelgiama į klimato ir sveikatos sąsajas, reikia geriau suprasti visuotinę sveikatos vertę.
Kyla du klausimai: 1) kas trukdo rengti diskusijas klimato politikos klausimais (t. y. spręsti šią temą) ir 2) kas trukdo politines diskusijas paversti politiniais įsipareigojimais ir veiksmais (t. y. kurti ir įgyvendinti sprendimus)? Klausimai susiję su poveikio kiekybiniu įvertinimu ekonominės naudos požiūriu, tarpsektorinio sveikatos pobūdžio nepaisymu ir mokslininkų bei politikos formuotojų pleištu. Siekdama padėti spręsti šią mokslo ir politikos atotrūkio problemą, mokslo bendruomenė gali dėti daugiau pastangų, kad politikos formuotojams būtų prieinamai pranešama apie išvadas, skatinamos naujos dalyvavimo mokslo ir politikos sąsajose formos, vertinamas sprendimų įgyvendinimas ir patariama atskaitomybės klausimais. 

2. Žinių spragų užpildymas moksliniais tyrimais
3. Mokslinių tyrimų rezultatų apibendrinimas 
4. Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų poveikio sveikatai vertinimo gerinimas
5. Veiksmingas informavimas apie riziką sveikatai ir kova su klaidinga informacija
6. Mokslo, kaip viešosios gėrybės, kuria grindžiama politika ir praktika, vaidmens nustatymas ir įgyvendinimas